Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.
Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas
Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.
Ministras teigia sprendimą priėmęs tuomet, kai įvertino gautą informaciją.
„Įvertinęs visą situaciją, taip pat, kad valdyba prisiėmė atsakomybę už tolesnį darbą su vadovu, galiu konstatuoti, kad uosto vadovas turi mandatą toliau tęsti darbus, o jų yra labai daug – nuo diversifikacijos prisitaikant prie trąšų krovos atsisakymo <...>, kad mes ne tik krautume, o uoste atsirastų gamyba“, – sakė M. Skuodis.
„Daug yra iššūkių, kuriuos su vadovu turime kartu įgyvendinti, jau nekalbant apie uosto direkcijos pertvarką į akcinę bendrovę, ką kitais metais irgi reikia padaryti“, – pridūrė susisiekimo ministras.
Kilus skandalui dėl po gruodžio 8 dienos tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, M. Skuodis pareiškė, jog sunkiai įsivaizduoja, kaip Klaipėdos uosto vadovybė galėtų dirbti toliau ir pavedė uosto direkcijos valdybai įvertinti vadovo tinkamumą pareigoms.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos valdyba praėjusį penktadienį nutarė ministrui nesiūlyti atleisti direkcijos vadovo.
Uosto direkcija yra valstybinė įmonė, jos generalinį direktorių skiria ir atleidžia susisiekimo ministras.
Konkursą laimėjęs A. Latakas uostui vadovauja nuo 2020 metų birželio, į postą jį paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Prezidentūra: išvada viena
Spaudos konfrencijos metu prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad susitiko metu aptartos trys temos: Baltarusija ir trąšos, Kinijos eksporto ir importo administravimas bei kelių administravimas.
Pasak patarėjo, prezidentas su ministru pirmiausia aptarė Baltarusiškų trąšų situaciją.
„Aiškiai matosi, kad reikalingi bendri Vyriausybės veiksmai, reikalingas sankcijų sinchronizavimas su sąjungininkais. Prezidentas taip pat skyrė nemažai laiko aptarti su ministru nacionalinio saugumo aspektus, kalbant apie geležinkelio, uosto infrastruktūros, tranzito per Lietuvą klausimus.
Išvada iš pokalbio tokia – negalime leisti materializuotis rizikoms nacionaliniam saugumui. Negali būti taip, kad visa našta ar didelė jos dalis gultų ant mūsų geležinkelių pečių. Tuo pačiu visą naudą gautų trečiųjų šalių nuosavybėje esančios įmonės“, – teigia prezidento patarėjas.
Prezidentūros nuomone, spręsti trąšų tranzito klausimą reikėtų atsižvelgiant į nacionalinio raugumo rizikas.
Paklaustas, ar Vyriausybės ir Prezidentūros dialogas šia tema vyksta tinkamai, J. Neverovičius teigė, kad jo trūksta.
„Deja galime galbėti apie tam tikrą deficitą derinimo tarp institucijų. Norėtųsi daugiau informacijos žinoti iš Vyriausybės, kai girdime,kad Vyriausybė aktyviai siūlė kažkokias priemones, sankcijų apimtį ir tokių siūlymų vasarą, kai jų prašėme, kai buvo laikas, kai buvo derinami konkretūs sprendimai, deja, negavome. Turėjome patys ieškoti, kalbėtis su tam tikrais pareigūnais, ambasadoriais ir informacijos aktyviai prašyti, jos tiesiog negavome. Matyt, kažkokio konkretaus plano ir nebuvo“, – sako J. Neverovičius.
Skuodis: yra trys žingsniai
Susisiekimo ministras M. Skuodis sako prezidentui pristatęs tris žingsnius, kaip reikėtų elgtis dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms. Pasak jo, Pagrindinis tiklsas yra užkirsti kelią, kad Baltarusijos režimas negautų pajamų tol, kol nesiims veiksmų.
„Kalbant apie trąšas, į kurias sukoncentruotas didžiausias dėmesys, yra trys svarbūs žingsniai. Pirmas dalykas yra mūsų valstybės įmonių dalyvavimas padedant režimui gauti pajamas. Sprendimai yra pakankamai aiškūs ir Vyriausybėje artimiausiu metu bus priimti tam tirki žingsniai.
Yra svarbus antras žingsnis, kuriam skyrėme daug laiko – kad mūsų infrastruktūra ir geležinkelių infrastruktūra, bėgiai, nebūtų naudojami kad ir tų pačių trąšų gabenimui kai jų negabens mūsų įmonės. Savrbu neleisti pasinaudoti mūsų infrastruktūra.
Trečias žingsnis – svarbu, kad tokiomis galimybėmis nepasinaudotų ir mūsų kaimyninės ar trečiosios šalys. Žinau, kad URM deda pastangas dėl sankcijų režimo sinchronizacijos su mūsų partneriais, JAV“, – sako M. Skuodis.
Aptarė Kinijos klausimą
Antra pokalbyje aptarta tema – Kinija. Pasak J. Neverovičiaus, gaunama vis daugiau signalų iš verslininkų dėl problemų logisitikoje ir sunkumų ekspoertuoti bei importuoti prekes.
„Matome, kad įmonės jau dabar susiduria su pinigų srautų problemomis dėl užšaldytų konteineriuose prekių, kurios negali pajudėti iš uostų. Reikia kontratuoti, kad nebuvo parengta plano, kaip valdyti tokias rizikas verslui. Dabar tenka dirbti su pasekmėmis. Prezidento matymu, būtina užtikrinti pagalbą verslui, amortizuoti ir susitvarkyti su trumpalaikėmis pasekmėmis – pinigų srautų problema verslui“, – teigė prezidento patarėjas.
Antra, kaip sako J. Naverovičius, reikia dirbti su ES institucijomis, strateginiais partneriais.
„Prezidentas kalbėjo apie Kinijos situaciją EVT, bet, be abejo, reikalingas darbas žemesniu lygiu tarp atskirų isntitucijų“, – sako J. Neverovičius.
Trečia, prezidentas esą pasigenda Vyriausybės dėmesio kalbant apie paskolas Lietuvos verslui bei ekonomikai.
„Visas dėmesys ir prioritetas yra sutelktas į gaivinimo fondo subsidijų, dotacijų dalį, kas didžiąja dalimi nuguyls į viešojo sektoriaus projektus. Nekalbama apie kitą gaivinimo fondo dalį, kuri gali būti kaip tik panaudota ekonomikos transformavimui, išjudinimui ir įgyvendinimui tų projektų tuose sektoriuose, kurie daugiausiai dėmesio ir reikalauja“, – sako J. Neverovičius.
Susitikimas prezidento iniciatyva
Susisiekimo ministro M. Skuodžio atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė teigė, kad susitikimą iniciavo prezidentas G. Nausėda.
Portalas tv3.lt primena, kad M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po gruodžio 8 dienos tęsiantis kalio trąšų tranzitui per Lietuvą buvo pateikę prašymus atsistatydinti, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę nusprendė jų netenkinti.
G. Nausėda tokį sprendimą įvertino kaip pralaimėjimą, jis taip pat yra sakęs, kad ministrų atsistatydinimui įvertinimo nereikia, tai jų atsakomybė.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu baltarusiškų trąšų tranzito istorijoje ir atsakomybę turi prisiimti politikai.
Pasak jos, klausimas dėl postuose paliktų ministrų ateities „tikrai nėra uždarytas“.
„Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška praėjusią savaitę sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio. Dėl M. Bartuškos atleidimo datos valdyba numato spręsti šį trečiadienį.
Tuo metu Klaipėdos jūrų uosto direkcijos valdyba praėjusį penktadienį nutarė nesiūlyti atleisti direkcijos vadovo Algio Latako.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
