„Kam aš norėčiau daugiau dėmesio, kitos Vyriausybės kadencijai, nors manau, kad ir mums šioje srityje pavyko pakankamai daug – didesnio finansinio dėmesio kelių infrastruktūrai. Šiais metais pasiekėme rekordines 1 mlrd. eurų investicijas, bet esame pasiruošę padaryti gerokai daugiau ir visi matote tą situaciją, matote būklę – tiltai, viadukai, apskritai automagistralių būklė. Tiesiog kai ilgą laiką tu neskyrei finansavimo tokio, kuris leistų kompensuoti būklės degradaciją, tiesiog ta situacija prastėja“, – trečiadienį Transporto inovacijų forume kalbėjo M. Skuodis.
Ministras tvirtino kad Vyriausybei pavyko kelių būklę stabilizuoti, tačiau lėšų poreikis yra didelis, o jo patenkinimas nėra lengvas ir reikalaus sunkių sprendimų iš kito Ministrų kabineto.
„Dabar ji stabilizuota, mes įgyvendiname strateginius, karinio mobilumo projektus, milžiniškas dėmesys tiltams ir viadukams, bet to dėmesio reikės daugiau. Ir čia bus strateginis pasirinkimas iš kurių sričių nukreipti finansus į kurias ir čia bus toks pakankamas sudėtingas sprendimas“, – pabrėžė jis.
Transporto sektorius orentuojasi į Vakarus
M. Skuodis įvardijo ir didžiausią savo kadencijos pasiekimą, kurį jis pavadino transporto sektoriaus reorientacija į Vakarus. Ministro teigimu, prie šio strateginio tikslo prisidėjo nuveikti darbai tiek geležinkelių, tiek kelių, tiek aviacijos sektoriuose.
„Labai lengva sukoncentruoti konkrečius projektus ir save su jais susieti, bet jeigu taip strategiškai pasakyti, aš sakyčiau transporto sektoriaus reorientacija į Vakarus. Tas tikrai įvyko – reguliarūs geležinkelių reisai į Vakarus, ko nebuvo, o šiandieną yra. (...) Aviacijos srityje džiaugiuosi rezultatais tiek, kad daugiau tik netrukdykim“, – teigė ministras.
„Man atrodo, kad transporto sektorius yra tas sektorius, kur mes dar integracijos į Vakarus nepabaigėme. Mes politiškai integravomės, esame gynybos struktūrų dalis, ekonomikoje integraciją pabaigėme su naryste euro zonoje, energetikoje tinklų sinchronizacija praktiškai baigta. Kas lieka? Geležinkelių tinklas, pabaigti tą pačią Via Baltica su alternatyviomis jungtimis ir dar labiau įsitvirtinti ten“, – aiškino jis.
Paklaustas apie galimybę likti ir kitai kadencijai, ministras to nekomentavo bei pabrėžė, kad išsikelti strateginiai tikslai ir jų tęstinumas yra svarbiau, nei kieno nors buvimas galios pozicijose.
„Svarbiausias dalykas ne asmenys, kurie lieka ar nelieka. Man svarbiausia, kad yra tam tikri prioritetai, kryptis, kad tai iš esmės nesikeistų. Nes šiaip keičiantis Vyriausybėms, man patirtis rodo, kad 80 proc. darbų, kurie yra suplanuoti, jie ir tęsiami. (...) Svarbiau ne tiek asmenys, bet kad bendra kryptis dėl ko dirba verslas ir viešasis sektorius, dėl ko yra konsensusas ir prognozuojamumas – man atrodo svarbu, kad tas neiskeistų“, – išskyrė M. Skuodis.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Susisiekimo ministras M. Skuodis yra sakęs, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio.
Pasak ministro keliams, kurių būklę reikia tvarkyti, bendrai sudėjus yra reikalingi 6,5 mlrd. eurų. Automagistralėms – 580,9 mln. eurų, magistraliniams keliams – 647,9 mln. eurų, krašto keliams – 2,09 mlrd. eurų, rajoniniams keliams – 3,2 mlrd. eurų.
Jis taip pat teigia, kad esant poreikiui didinti keliams skiriamas lėšas gali tekti nukreipti didesnę surenkamo akcizo dalį keliams bei papildomai apmokestinti sunkiasvorį transportą.
