Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. lapkričio 20 d., kai iš Klaipėdoje esančio viešbučio bendro naudojimo balkono, esančio 14 aukšte, iškrito ir tragiškai žuvo D. D. Tyrimo dalis dėl jaunos merginos žūties aplinkybių buvo nutraukta nenustačius, kad ji buvo nužudyta ar privesta prie savižudybės.
2020 metų sausį byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, A. M. kaltinant merginos išžaginimu, o R. P. – neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai bei poveikiu liudytojui.
2022 metų spalį Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją byla, pripažino A. M. kaltu dėl išžaginimo ir skyrė jam realią 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kartu teistas R. P. teismo buvo išteisintas dėl poveikio liudytojui bei fizinio skausmo sukėlimo, tačiau pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Jam taip pat paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos prokuratūra šį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismas prokurorės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o nukentėjusios D. D. atstovo, nuteistojo A. M. gynėjo ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus atmetė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas - nuteistojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas), jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo netenkintas prokuroro apeliacinis skundas dėl R. P. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (smurtavimas viešbučio kambaryje prieš D. D. sukeliant jai fizinį skausmą) ir 233 straipsnio 1 dalį (poveikis bylos liudytojui, kad šis apklausų metu nuslėptų tikrąsias įvykio aplinkybes apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei smurtavimą prieš D. D.) bei neteisingai paskirtų (per švelnių) bausmių R. P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platint, o A. M. – dėl išžaginimo.
Antradienį, balandžio 30 d., Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis LAT pateikė kasacinį skundą, prašydamas grąžinti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kadangi kasacinės instancijos teismas negali asmens pripažinti kaltu.
Prokuratūros kasaciniame skunde teigiama, kad R. P. išteisinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 233 straipsnio 1 dalies yra nepagrįstas, kadangi šioje dalyje teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasacinis skundas dėl per švelnių bausmių abiem kaltinamiesiems neteiktas, kadangi pagal įstatymą tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir šie klausimai galutinai buvo išspręsti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio, Baudžiamajame kodekse nėra nustatytos konkrečios taisyklės dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo, kurios leistų suskaičiuoti, kokio konkretaus dydžio bausmę sankcijos ribose turi parinkti teismas konkrečioje byloje.
Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į individualias kiekvienai bylai aplinkybes, apibūdinančias tiek nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek konkrečios veikos pobūdį ir pavojingumą. Šioje byloje nėra pagrindo pagrįstai konstatuoti, jog nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismai būtų netinkamai pritaikę šias taisykles.
