Atskleidė pavojingiausią mėnesį
Virusas, sukeliantis vėjaraupių susirgimą, patogeniškas tik žmogui ir yra itin lakus, tačiau neilgai išsilaiko aplinkoje – jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Minėta liga sergama beveik visus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau – žiemą bei pavasarį. 2015 m. daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota balandžio mėnesį – 1 793, kurie sudaro 12 % visų per 2015 m. užregistruotų atvejų.
Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.
2016 m. buvo užregistruota 13 611 vėjaraupių atvejų (sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.) 2015 m užregistruoti 15 294 atvejai, sergamumo rodiklis – 526,5 atv./100 tūkst. gyv.).
Suaugusiems - svarbus priminimas
Vėjaraupiai – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Ji yra dažna vaikų liga. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.
Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo juostine pūsleline). Tad ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vienas susirgęs vaikas dažnai apkrečia visą grupę.
Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra antikūnų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Didžiausias sergamumas stebimas ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje. 2013–2015 m. daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0–4 m. vaikų tarpe: 2013 m. – 51,4 proc. (n = 7580, n – tai bendras vėjaraupių atvejų skaičius), 2014 m. – 50,8 proc. (n = 11337), 2015 m. – 50,9 proc. (n = 7795), kiek mažiau 5–9 m., atitinkamai – 33,3 proc. (n = 4905), 34,2 proc. (n = 7633), 34,6 proc. (n = 5291). 2015 m. mažiausias sergamumas vėjaraupiais registruotas 20-29 m. ir ≥30 m. amžiaus grupėse, atitinkamai – 2,3 proc. (n = 357) ir 1,8 proc. (n = 266).
Pirmieji simptomai – sunkiai pastebimi
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 sav. po užsikrėtimo. Ligos pradžia - ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta.
Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementų. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivines (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dienas nuo ligos pradžios. Žmogus gali užkrėsti kitus jau 1– 2 dienos prieš atsirandant bėrimui.
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai – ir vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškia juostine pūsleline (herpes zoster), kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje. Skausmas, juntamas pažeisto nervo zonoje – pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitų sistemų sutrikimais, encefalitu. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys, kurių imuninė sistema yra sutrikusi bei suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Vėjaraupiai gali komplikuotis antrine bakterine infekcija – nusidraskius bėrimus, infekcija gali patekti į odą bei kitus audinius. Tuomet ir pasireiškia sunkios vėjaraupių formos bei komplikacijos, kai pažeidžiami kiti organai (pvz., centrinės nervų sistemos, plaučių, vidurinės ausies uždegimai). Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
