Susirgęs peršalimu ar gripu dažnas namų vaistinėlėje ima ieškoti jau turimų vaistų arba skuba į vaistinę jų įsigyti. Vis tik gydytojai pastebi, kad užsiimant savigyda rizikuojama paprasčiausiai perdozuoti peršalimui gydyti skirtų vaistų arba sumaišyti skirtingas veikliąsias medžiagas.
Gresia net kepenų nepakankamumas
Šeškinės poliklinikos gydytoja Lina Malinauskienė įspėjo, kad pradėjus vartoti daug skirtingų vaistų ir net vaistažolių, preparatai gali reaguoti tarpusavyje, o tai privesti ir prie labai skaudžių pasekmių.
„Tuo piktnaudžiauti nereikėtų, nes galima net apsinuodyti. Tai gali nutikti ir sumaišius skirtingas veikliąsias medžiagas, ir padauginus vaisto. Todėl vaistus reikia vartoti taip, kaip rekomenduojama jų aprašyme: paisyti ir jų nurodyto kiekio mililitrais, ir vartojimo dažnumo, o ne pilstyti šaukštais. Antraip yra rizika vaisto suvartoti per daug.
Perdozavus vaistų visų pirma gali atsirasti tokie simptomai kaip vėmimas, viduriavimas. O jeigu žmogus ir taip karščiuoja, yra dehidratavęs, bet kokie papildomi simptomai dar labiau vargina organizmą. Jei vaistų labai padauginama, žmogus net gali atsidurti reanimacijoje“, – įspėjo šeimos gydytoja.
Pasak jos, dažniausiai problema ta, kad pacientai neperskaito sudėties, vartoja įvairių preparatų, vaistų nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra nemažos paracetamolio dozės.
„Išgėrus vieną, antrą, trečią tokį vaistą ir dar šalia atskirai paracetamolio tabletę, tikrai galima perdozuoti, ir tai gali baigtis net kepenų pažeidimu. Taigi nepaisant, kad vaistai yra lengvai prieinami, juos vartoti reikia atsakingai“, – konstatavo L. Malinauskienė.
Gydytoja patarė ne tik nemaišyti skirtingų preparatų – neretai kyla kausimas, ar apskritai sirupas nuo kosulio reikalingas.
„Savarankiškai net ir sirupus sunku atsirinkti. Žmonės perka, labai tikisi rezultato ir dažnai būna nusivylę, sako, savaitę vartojau ir jokio efekto nepastebėjau. Išties kiekvienas sirupas turi skirtingas indikcijas“, – pridūrė ji.
Suvartoja maksimalų leistiną kiekį
Karoliniškių poliklinikos I šeimos gydytojų skyriaus vedėja Rima Piličiauskienė patikino, kad susirgus virusų sukelta peršalimo liga gydymą puikiai gali parinkti vaistininkas. Vis tik svarbiausia savarankiškai nesugalvoti vartoti dar kažkokių papildomų preparatų, kuriuos galbūt pasiūlė artimasis ar kaimynas.
„Jei labai piktnaudžiaujama ir perdozuojama vaistų, pasekmės gali būti ir labai liūdnos – žmogus net atsidurti reanimacijoje.“
„Kartais grįžęs namo pacientas dar kažką prie vaistininko paskirto gydymo prideda savo nuožiūra ir tada jau matome pašalinį poveikį. Kas įvyksta? Paprastai žmonės neatkreipia dėmesio, kad įvairiuose peršalimui gydyti skirtuose mišiniuose yra paracetamolio, ir kartu vartoja paracetamolio papildomai. Tad dažnai susiduriu su atvejais, kad būna suvartojamas maksimalus leistinas paracetamolio kiekis, tuomet tenka skubiai koreguoti gydymą.
Taip pat pasitaiko, kad žmonės neįvertina, jog labai svarbu pasirinkti vienos medikamentą iš vienodo veikimo vaistų grupės: jei vartoja paracetamolį, tai ir to mišinio veiklioji medžiaga gali būti paracetamolis. Jei geriamas ibuprofenas ar diklofenakas, jų su paracetamoliu maišyti nereikėtų. Tokie dalykai gydytojams išties užkliūva“, – konstatavo gydytoja.
Paklauso bičiulio ar kaimyno patarimų
Ji pabrėžė, kad tai toli gražu ne vaistininkų problema – tiesiog stengdamasis greičiau pasveikti žmogus pasikliauja aplinkinių – draugų, artimųjų, kaimynų – rekomendacijomis vartoti kažkokias papildomas priemones.
„Būtinai dėl to reikėtų pasitarti su vaistininku, ar galima vartoti kaimyno, draugo, artimojo rekomenduotą ar savo įprastą vaistą, jei šalia peršalimo simptomų yra negalavimo simptomai. Į tai dėmesį būtinai turėtų atkreipti patys pacientai.
Daug apie tai kalbame su vaistininkais, kuriems pati esu skaičiusi nemažai paskaitų. Jie tikrai žino, kad pacientų turi paklausti dviejų dalykų: ar dar turi kažkokių vaistų nuo peršalimo ir juos vartoja, kitas dalykas – ar jie nevartoja krešumą mažinančių vaistų, nes čia irgi kyla kraujavimo rizika. Bet gydytojai ir patys pacientai, kurie vartoja krešumą mažinančius vaistus, tikrai žino šiuos dalykus, dažniausiai taip pat žino, ką daryti, jei atsiranda pirmieji krešumo sutrikimo simptomai“, – pasakojo R. Piličiauskienė.
„Paprastai žmonės neatkreipia dėmesio, kad įvairiuose peršalimui gydyti skirtuose mišiniuose yra paracetamolio, ir dar šalia vartoja paracetamolio. Tad dažnai susiduriu su atvejais, kad būna suvartojamas maksimalus leistinas paracetamolio kiekis ir tada reikia naujai skubiai koreguoti gydymą.“
Paklausta, ar galima prisidaryti bėdos nesaikingai naudojant kažkokias liaudiškas priemones ar įvairias pastiles, gydytoja ramino pacientus:
„Turint mintyse, kad gripas, COVID-19, peršalimas yra trumpalaikės ligos ir, jei jos užsitęsia, tokie pacientai vis tiek patenka į gydytojo specialisto konsultacijos akiratį, paprastai nėra tikimybės, kad žmogus pakenks sau gydydamasis pastilėmis ar žolelėmis. Bet tenka įvesti šiek tiek korekcijų, paaiškinti, kas tinka, kaip veikia, kartais tenka paprašyti nutraukti gydymą.“
Ji teigė praktiškai nesusidūrusi su nė vienu atveju, kad žmogus rizikingai vartotų augalinius vaistus ar kažkokias pastiles.
„Kartais patys rekomenduojame pastiles, kai yra tik prasidėjęs varginantis sausas kosulys ir jo gydyti kažkokiais specialiais vaistais nereikia. Arba vakarais rekomenduojamos žolelių arbatos be cukraus, kurios kosulio metu gali veikti kaip simptominė gydymo priemonė“, – pridūrė R. Piličiauskienė.
Atsargiai ir dėl purškalų nuo slogos
Gydytojai ir vaistininkai pastaruoju metu ypač negaili patarimų ir dėl purškalų slogai gydyti. Verdiktas aiškus – vartojant tokius vaistus ilgiau, nei nurodyta informaciniame lapelyje, rizikuojama tapti priklausomu. Vis tik atsiranda tokių, kurie įsigudrina lašiukus jau pavartoję savaitę, gydymą pratęsti pasirinkus kitą panašiai veikiantį preparatą.
„Noriu pasidžiaugti, kad ypač šiais metais labai dažnai vaistininkai pasako, kad negalima vartoti kvėpavimą lengvinančių preparatų ilgiau kaip 5–7 dienas. Bet pasitaiko vienas kitas žmogus, kuris nusprendžia, kad jei tiek laiko galima vartoti vieną vaistą, vėliau galima vartoti iš esmės tokio paties kitą vaistą ir jį pavartoti dar tiek pat laiko. Tada jau būtina gydytojui koreguoti gydymą. Vaistininkui reikėtų pasiteirauti, ar žmogus jau neturi kažkokių lašiukų nuo slogos, įsigilinti, ar tikrai verta parduoti dar vienus“, – pastebėjo R. Piličiauskienė.
L. Malinauskienė pridūrė, kad piktnaudžiauti nosį atkemšančiais vaistais nereikėtų – ilgas jų vartojimas gali išploninti nosies gleivinę. „Tada nosis gali pasidaryti nuolat užburkusi, ir vaistų poreikis tik didės. Taip pavojingai užsisuka užburtas ratas“, – įspėjo gydytoja.
