Biržietė skrandžio mažinimo operacijai ryžosi po to, kai aiškiai suvokė, jog kitos išeities nėra. Per tris mėnesius numetusi apie 30 kilogramų, šiandien ji džiaugiasi, kad darbe ir draugų būryje ji veikli, besidžiaugianti gyvenimu, o ne sėdinti neįgaliojo vežimėlyje.
Išmoko gyventi kitaip
Evangelikų reformatų tikybos mokytoja ir Medeikiuose įkurtos vaikų globos įstaigos „Vaiko užuovėja" darbuotoja Danutė Nindriūnaitė jaučiasi tarsi naujai gimusi. Nors išorinius jos pokyčius dar mato ne visi, tačiau ji pati savo požiūrį į daugelį dalykų pakeitusi iš esmės.
„Gyvenau ir nemačiau savęs iš šono. Man buvo labai svarbu bendrauti su žmonėmis, to bendravimo dalis buvo ir maistas. Buvo smagu, netrūko bičiulių. Dabar supratau, kad galima atsigerti arbatos ir maloniai pasišnekučiuoti nepersivalgant. Kur nors važiuojant nebereikia prisikrauti pilnų krepšių maisto. Anksčiau iš parduotuvės išeidavau stumdama visą vežimėlį maisto produktų, o dabar išeinu su nedideliu krepšeliu", - sako 39 metų biržietė.
„Kai pasidarai tokią operaciją ir matai, kad tave stebi bei palaiko žmonės, yra stimulas gyventi sveikai", - sako 27 kilogramus per tris mėnesius numetusi Danutė Nindriūnaitė.
Anksčiau draugės dejuodavo, kad priaugo kilogramą kitą. Ji sakydavo, kad tai ne bėda. Dabar ji mato, kad nuo to priklauso savijauta.
„Išvalius organizmą ir numetus svorį atsiranda kita energija, kitoks mąstymas. Nuo užteršto organizmo prasideda ir galvos, ir net ausų skausmai, atsiranda daugiau negalavimų. Išvalius žarnyną gali nustoti net skaudėti nugarą", - sako pašnekovė.
Kai ji šiandien pasižiūri senas savo nuotraukas, kartais pasidaro net gėda, kad ji buvusi visą laiką tokia stambi.
„Gėda, kad savęs nemylėjau, nors man tada atrodė priešingai", - sako D. Nindriūnaitė.
Tėvų meilė nepamatuota
Danutė gimė kaip ir visi vaikai. Jos sesuo, beje, niekada bėdų dėl antsvorio neturėjo.
Pašnekovė buvo vyriausia dukra. Tėvams būdavo sunku atsispirti, kai ji paprašydavo skanumynų.
Būdama paauglė Danutė buvo šiek tiek suplonėjusi, nes mamai padėjo atlikti ūkio darbus. Tačiau jau tuomet svėrė 100 kilogramų.
Su metais jos svoris vis didėjo, o didžiausias siekė gerokai daugiau nei pusantro šimto kilogramų.
Dabar Danutė mąsto, kad mamos iš meilės savo vaikams praranda sveiką mąstymą. Vaikas prašo ir perka saldainius, pyragaičius, nors vietoje jų geriau nupirktų hematogeno ar obuolių sūrio.
„Meilė yra pabūti visiems šeimoje, o saldumynus galima palikti sekmadieniui, kitomis dienomis juos išbraukiant iš raciono", - svarsto pašnekovė.
Pastaruoju metu ji sako vis dažniau atkreipianti dėmesį, kiek daug yra stambių ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų. Tad jų tėvai, Danutės įsitikinimu, turėtų nedelsdami pradėti reguliuoti jų mitybą.
Danutė Nindriūnaitė prisipažįsta, kad prieš operaciją ji savęs nevaržė - valgė, ką norėjo ir kiek norėjo.
Pinigus rinko bendruomenės nariai
Danutė sako nemąstydavusi, kad didelis jos svoris gresia širdies ligomis ir ankstyva mirtimi.
Kad kažką reikėtų daryti, pradėjo galvoti prieš penkerius metus. Tada pajuto, kad antsvoris trukdo paprasčiausiems dalykams - lipti laiptais, nueiti pėsčiomis ilgesnį atstumą. Pradėjo skaudėti sąnarius, ištindavo kojos. Naktimis jai būdavo sunku miegoti, nes dusdavo. Kamavo aukštas kraujospūdis.
Vieno darbo mieste turėjo atsisakyti vien todėl, kad į jį būtų tekę pėsčiomis nueiti gana ilgą kelią, kurio įveikti ji jau negalėjo.
„Paradoksalu, bet judėjimas man kartu ir padėjo, jis buvo kaip vaistai. Antraip gal jau seniai lovoje būčiau gulėjusi", - kalba Danutė.
Dietų ji bandžiusi laikytis ir anksčiau, tačiau pritrūkdavo kantrybės ir valios. Galutinai pasiryžti kažką daryti ją paskatino žinia apie vienos keturiasdešimtmetės moters mirtį.
Danutė Nindriūnaitė prisipažįsta, kad prieš operaciją ji savęs nevaržė - valgė, ką norėjo ir kiek norėjo.
Prieš pusantrų metų viena biržietė gydytoja jai pasiūlė ištirti endokrininės sistemos pakitimus ir išsiaiškinti, kodėl jos svoris toks didelis.
„Pačiu laiku tai padariau. Dėkoju įstaigos „Vaiko užuovėja„ direktorei Daivai Janonienei, kuri mane tiesiog pastūmėjo atlikti tyrimus. Vis nerasdavau laiko sau, nors, pasirodo, tai buvo būtina“, - sako D. Nindriūnaitė.
Kauno klinikų endokrinologai nustatė, kad sutrikęs jos organizmo angliavandenių pasisavinimas, ir svoris taip paprastai nenukris. Tuomet ir patarė daryti skrandžio mažinimo operaciją.
Jauna moteris nutarė, kad reikia ryžtis. Dar labiau paskatino itin karšta praeita vasara, kai išsekino didžiuliai karščiai. Nuojauta sakė, kad delsti nebegalima, tačiau paaiškėjo, kad šios operacijos nefinansuoja Valstybinė ligonių kasa, už ją reikia mokėti 7000 litų.
Danutė dėkinga, kad ją itin palaikė evangelikų reformatų bendruomenės nariai. Kaune gyvenančių teisininkės Eglės Grucytės ir biržiečio choreografo Laimio Kučiausko iniciatyva internete buvo paskelbta sąskaita, į kurią pinigų galėjo pervesti visi, norintys padėti Danutei.
„Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių, kurių net nepažįstu, man padės. Blogai jaučiausi, kad dirbdama negalėjau sau leisti pinigų tokiai operacijai, nors žinojau, kad ji būtina. Negi prašysi „Bėdų turgaus„, juk yra žmonių su didesnėmis bėdomis“, - kalbėjo Danutė.
Aukotojai surinko 5000 litų. Biržietei teko pridėti dar 2000.
Operacija buvo sėkminga
Praėjusių metų lapkritį Danutė buvo operuota Kauno klinikose. Moteris pasirinko skrandžio mažinimo operacijos būdą, pagal kurį nereikėtų į organizmą dėti jokių svetimkūnių.
Operaciją atliko minimaliai invazyvios chirurgijos ir skrandžio - intestinalinės chirurgijos sektoriaus vadovas, profesorius A. Maleckas.
„Gydytojas buvo paprastas, suprantantis ir nuoširdus, esu jam labai dėkinga", - sako D. Nindriūnaitė.
Be jos, tą pačią dieną ant operacinio stalo gulė dar dvi moterys. Viena svėrė 200 kilogramų, kita - 130. Pastarajai tokia operacija buvo antra. Ji negalėjo sutramdyti potraukio valgyti, todėl skrandis išsiplėtė, jį teko vėl operuoti.
Po operacijos Danutė gyvenimą tarsi pradėjo iš naujo. Dvi savaites lyg kūdikis valgė tik tyreles ir košeles.
Ji nuolat jautė draugų, bendradarbių, bažnyčios narių palaikymą.
Juokingiausia buvo tai, kad pirmas lankytojas jai atnešė vištienos, kurios valgyti ji negalėjo.
Atėjus Kalėdoms, Danutę stebino jos pačios savijauta - priešais stovi maisto kalnas, o į jį žiūrint valgyti nesinori. Nors po operacijos buvo praėjęs vos mėnuo, neerzino ir maisto kvapas.
Pašnekovė sako suprantanti tokios operacijos naudą. Pasak jos, dieta yra stresas organizmui, o po šios operacijos ji tiesiog nenori daug valgyti.
Moteris įsitikinusi, kad valstybė turėtų dotuoti tokias operacijas žmonėms, kuriems dėl antsvorio kyla grėsmė gyvybei.
Pokyčiai džiugina
Po operacijos per pirmas dvi savaites Danutė numetė 10 kilogramų. Vėliau svoris kurį laiką buvo vienodas, vėliau vėl po truputį pradėjo mažėti.
Per tris mėnesius išnyko 27 kilogramai. Moteris tikisi numesti dar maždaug 60 kilogramų. Toks rezultatas bus pasiektas per dvejus metus.
„Po pusmečio svoris turėtų kurį laiką nustoti mažėti, po to vėl po truputį kris. Svarbiausia nepersivalgyti ir laikytis gydytojo nurodymų", - sakė D. Nindriūnaitė.
Moteris jaučia, kad suplonėjo kojos, veidas, juosmens apimtis. Jau teko keisti ir garderobą. Dabar žiūrėdama į savo rūbus stebisi, kad jie tokie dideli. Juos mes lauk, nes tikisi nebesustambėti.
„Gyvenime dar nebuvau numetusi tiek svorio. Jaučiu, kad kokybiškiau atlieku darbą, malonu kur nors su draugais eiti kartu ir nelikti paskutinei ar dūstant sekti iš paskos. Viskas priklauso nuo manęs. Jaučiu, kad sveikas gyvenimas atveria daugiau langų į sėkmę", - sako D. Nindriūnaitė.
Sveikuole savęs nevadina
Danutė savo požiūrį į mitybą pakeitė iš esmės. Ji savęs nevadina sveikuole. Tačiau suprato, kad valgant svarbu neskubėti, išmokti kramtyti ir nepiktnaudžiauti maistu.
Biržietė išsiaiškino, kokie produktai tinka jos organizmui, o kurie - nuodas.
Iš raciono beveik dingo kiauliena - liko žuvis, triušiena, vištiena, grikiai. Anksčiau labai mėgdavo ryžius ir žaliąją arbatą. Bet paaiškėjo, kad šie produktai jai netinka. Kaip ir pienas, kurio, prisipažįsta, ir dabar kartais atsigeria.
Kas rytą ji atsikėlusi pirmiausia išgeria stiklinę šilto vandens.
Danutė valgo, kada nori ir nedideliais kiekiais, maždaug po 200 gramų.
Tiesa, kartais nusižengia ir pavalgo po 19 valandos, nors to nerekomenduoja medikai. Tokiu metu nebepatartina gerti ir skysčių.
Moteris pradėjo suprasti, kas yra šviežias maistas. Vakarykštę sriubą dažniausiai atiduoda šuniui, nes jos nebesinori. Stengiasi nepiktnaudžiauti kepiniais, aštriais patiekalais.
„Didžiausia žmonių problema yra pusfabrikačiai. Visi skuba pasigaminti ir kažką užkąsti. Geriausiu atveju pasižiūri, kad maiste nebūtų konservantų.
Anksčiau ir aš mėgdavau mišraines, neįvertindavau, jog jos maišytos su majonezu, kuris yra didžiausias priešas. Dabar geriau turguje nusiperku morkų, burokėlių, kopūstų ir pati salotas pasigaminu be majonezo ir grietinės. Pajutau tikrą maisto skonį", - sako Danutė.
Anksčiau vienu metu suvalgydavo 4 - 5 cepelinus, o dabar užtenka vieno.
Pyrago sau leidžia vos šaukštelį, cukraus įsiberia tik į kavą. Duonos beveik nevalgo, nebent ruginės. Labiausiai mėgsta žuvį. Ji mano, kad jos svorį metant reikia organizmui. Kadangi su riebalais išgaruoja ir maistingosios medžiagos, tai ji vartoja specialius papildus.
Danutė visiškai nebegeria gazuoto mineralinio vandens ir jokių gėrimų su saldikliais. Nebevertina ir parduodamų sulčių gėrimų - sako, geriau gerti mažiau, bet natūralių.
„Kai pasidarai tokią operaciją ir matai, kad tave stebi ir palaiko žmonės, yra stimulas susilaikyti nuo maisto. Bet, deja, esu kaupikė. Prisiperku maisto, po to daug ką tenka išmesti arba atiduoti", - sako Danutė Nindriūnaitė.
Žinodami apie patirtą operaciją kai kurie žmonės prašo Danutę operavusio gydytojo telefono. Sužinoję, kiek operacija kainavo, kai kurie nustemba, kad už tokią sumą galima nusipirkti mašiną.
„Arba gyvenimą", - taip kalbantiems atsako Danutė Nindriūnaitė.
Jurgita Vitkauskienė
