Kadaise menine kalvyste besivertusios, vėliau bankrutavusios bendrovės „Hefaisto kalvė“ vadovas, kalvis Kęstutis Plyskaitis ėmėsi individualios veiklos. Meldikviršiuose įkurtose jo dirbtuvėse įvykdyti užsakymus (pagaminti tvorą, vartus, turėklus) jam gelbsti kitas, irgi pagal individualiosios veiklos pažymą dirbantis kalvis. Po prieš keletą metų Kęstutį užgulusių skolų vyras sako atsitiesti dar nespėjęs, tačiau tiki, kad tokia diena išauš. Be jį maitinančio darbo, vyras pajuto aistrą peiliams. Vieno jo pagaminto peilio kaina gali siekti apie du tūkstančius litų.
Damasko plienu susidomėjo... persikirtęs sausgyslę
Sakoma, niekas nevyksta be priežasties. Taip ir vyro pomėgis gaminti peilius atsirado sulūžus jo grybavimo peiliui.
– Pamaniau, koks aš kalvis, jei pats nepasigaminsiu sau naujo. Pagaminau vieną – išėjo ne toks, kokio norėjau, padariau antrą – ir tas nepatiko. Tol gaminau, kol pasidariau tinkamą. Tačiau to neužteko. Norėjosi padaryti vis geresnį. Ėmiau domėtis. Pasirodo, peilio rankenai paprastos medienos neužtenka – tinkamiausia mediena tam yra beržo gumbas, – pasakojo vyras.
Kartą grybaudamas vyras tokį gumbą rado. Viena ranka jis palinkęs laikė kirvuką, kita traukė medžio šaknį ir netyčia įsikirto sau į kairės rankos smilių. Nors vyras prašė gydytojų plaštakos negipsuoti, medikams nustačius, jog perkirsta sausgyslė, traumuotą vietą gipsuoti teko.
Kaip kalviui dirbti viena ranka? Išnaudodamas netyčia atsiradusį laisvą laiką Kęstutis dar labiau pasinėrė domėtis peilių gamybai naudojamu Damasko (šiame mieste pietų Sirijoje buvo gaminami ypatingo kietumo ir atsparumo kardai) plienu, kuris išgaunamas sumaišius keleto skirtingų markių plieną. Ieškojo informacijos internete, dėjosi į galvą profesionalų peiliadirbių patarimus, pateikiamus diskusijų forumuose, stebėjo vaizdo medžiagą apie Damasko plieno ir peilių iš jo gamybą per „Youtube“. Knietėjo ir pačiam išbandyti. Sveikosios rankos ir vienos kojos pagalba net pasigamino keletą peilių.
Maišo kelių rūšių plieną
Žaizdai sugijus visa energija ėmė tobulinti plieno maišymo technologiją. Kaip peiliadirbiu tapęs kalvis pasakoja, viena priežasčių, kodėl šiais laikais vertinamas Damasko plienas, yra metalo rašto išskirtinumas. Kad raštas būtų išraiškingesnis, parenkamas kuo kontrastingesnių spalvų plienas. Įkaitintas iki reikiamos temperatūros plienas suvirinamas. Kęstutis Damasko plieno mišinio gamybai renkasi rusiškų markių plienus. Pasak jo, markių rūšių yra tūkstančiai, visos jos skiriasi savo chemine sudėtimi, pavyzdžiui, tokių metalo elementų kaip anglis, chromas, nikelis ir kiti, santykiu. Kalviui kol kas rusiškas plienas priimtinesnis dėl žemesnės kainos. Jį vyras perka iš vietinių perpardavinėtojų, vežančių plieną iš Rusijos. Kartais pats apvažiuoja miesto metalo supirkėjus ir randa sau tinkamo plieno. Lydė metalą peiliams ir iš traktoriaus guolių.
Gamins rankeną iš mamuto ilties
Vyras rodo 20 cm ilgio, 5 cm pločio metalo plokštelę, iš kurios gamins peilį. Dirbtuvių lentynose guli elnių ragai, įvairūs medienos gabalėliai. Iš jų Kęstutis gamina peiliams rankenas. Jis ypač pamėgo egzotinę medieną. Prašo, kad perpardavinėtojai parvežtų rausvai rudo, su rudai juodomis gyslomis pasižyminčio braziliško riešutmedžio arba indiškos medienos. Sako namie turintis ir mamuto ilties – vienas peilininkas iš Rusijos parsivežė. Vyro pasakojimu, pastaraisiais metais, Sibire tirpstant ledynams, randama mamutų liekanų. Imta pardavinėti jų iltis. Kokybiškos ilties rinkos kaina – 400 litų. Kaulinė medžiaga, anot kalvio, graži, tamsiai ruda, primenanti raštuotą plastmasę. Pasak Kęstučio, peilis su mamuto kaulo rankena – anokia naujiena. Yra peilininkų, puošiančių savo peilių rankenas meteoritų gabalėliais, kristalais.
„Tokius peilius gamindamas iš bado numirčiau“
Kol kas Kęstutis savo gaminamus peilius puošia graviūra. Vyras atvertė segtuvą su peilių puošybai skirtais paveikslėliais. Anot jo, 5 kv.cm piešinį tenka ranka graviruoti keletą savaičių. Dažniausiai aukštomis jo pagamintų peilių kainomis besistebintys nesupranta, kad pagaminti ir išgraviruoti rankų darbo peilį reikia daug laiko. O jei dar rankena iš įmantresnės medžiagos – ir lėšų.
Prieš keletą savaičių buvau sutikusi Kęstutį Skaudvilės miesto šventėje. Kalvis į mugę buvo atsivežęs savo gamybos peilių kolekciją. Vieną brangiausių vyras buvo įkainavęs 2000 litų. Gaila, tačiau šią savaitę man lankantis Kęstučio kalvėje įmantriųjų peilių nebuvo. Jie gulėjo Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje miško, medžioklės ir aplinkos parodos „Sprendimų ratas 2013“ vitrinose.
Teiraujuosi, ar kalvis uždirba iš savo hobio.
– Tokius peilius gamindamas iš bado numirčiau, – sako vyras. – Lietuvoje yra tik du profesionalūs peiliadirbiai, uždirbantys tik iš peilių gamybos. Marijampolietis, gaminantis „Giko“ peilius. Vieno tokio kaina per 500 litų. Ir ukmergiškis, gaminantis kiek pigesnius, ypatingo dizaino TRC peilius, – pasakoja Kęstutis.
Pasak jo, tokiais peiliais domisi ir pinigų jiems įsigyti negaili tik medžiotojai ir vadinamieji „buškrafteriai“, išgyvenimo gamtoje įgūdžius tobulinantys nuotykių ieškotojai. Kalvio nuomone, Lietuvos rinka peilių gamyba per maža, o pasaulinėje įsitvirtinti sunku.
– Lietuvaičiai medžiotojai 10 tūkstančių litų už šautuvą ir 8 tūkstančius už optinį taikiklį negaili, o keli šimtai litų už peilį jiems jau atrodo nenormali kaina. Kol kas gaminti peilius tik mokausi, tai yra mano pomėgis. Palyginus, kokius peilius pagamina rusų meistrai, man dar tikrai yra kur tobulėti, – prakalbus apie galimą uždarbį dėstė Kęstutis.
Slegia skolos
Šiuo metu kalvis duoną užsidirba gamindamas tvoras, vartus, turėklus. Pasak jo, užsakymų netrūksta. Dirbtuvėse Meldikviršių kaime Kęstutis triūsia su dar kitu kalviu. Žada ir trečią priimti. Užsakymais vyrai dalinasi.
Dauguma tauragiškių Kęstutį mena, kai jis dar buvo „Hefaisto kalvės“ savininkas. 2005 m. įkurtoje įmonėje darbavosi apie 20 asmenų. Apie 2010 m. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo, bylą perdavus teismui šis įpareigojo kalvį sumokėti 35 tūkstančius litų nesumokėtų mokesčių, negana to, vyras buvo perėmęs savo vardu įmonės paskolas (apie 200 tūkst.litų). Tada problemos privertė inicijuoti UAB „Hefaisto kalvė“ bankrotą. Vyras apie praeitį kalba su nuoskauda ir svarsto apie galimybę skelbti fizinio asmens bankrotą.
Įvykiai atsiliepė sveikatai, jauną vyrą buvo ištikęs mikroinsultas. Pašlijusi sveikata neleidžia jam dirbti visu pajėgumu, tad paspartinti skolų grąžinimą nėra galimybės. Kaip vyras sako, šiuo metu gaunamų pajamų pakanka tik šeimai išmaitinti, o skolos kol kas palauks.
