Sveikatos komitetas šiandien pritarė įstatymo pataisoms, tad beliko vienas žingsnis – Seimo narių balsavimas, ir darbdavio lėšomis apmokamas laisvadienis taps prieinamas visiems besiskiepijantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai. Siūloma laisva diena trijų dienų laikotarpyje po skiepo būtų suteikiama tik tuomet, kai šalyje įvestas karantinas arba esant pandeminėms sąlygoms, kad palengvintų biurokratinę naštą tiek gydytojams, tiek patiems darbuotojams.
„Draudimai ir ribojimai tik kelia papildomą įtampą ir žmonių pasipiktinimą, man atrodo valdantieji pagaliau suprato, kad reikia įtikinėti, o ne grasinti, senjorams siūlomos išmokos, tačiau negalima pamiršti ir dirbančiųjų, jų skatinimo.
Turime išnaudoti visas priemones, kurios skatintų žmones pasirūpinti savo, o drauge ir kitų žmonių sveikata. Labai svarbu mažinti susipriešinimą tarp visuomenės grupių, skatinti pasiskiepijusius, o ne bausti tuos, kurie nesutinka skiepytis. Mums labai trūksta įsiklausymo ir empatijos, kurie padėtų priimti tinkamus sprendimus ne tik stabdant pandemiją, bet ir vienijant visuomenę“, – teigia T. Tomilinas.
Pagal dabar galiojančią tvarką prastai po skiepo besijaučiantis žmogus gali bendrąja tvarka kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti nedarbingumą dėl karščiavimo ar kitų simptomų. Projekto iniciatorių manymu, skatinant vakcinaciją ši tvarka turėtų keistis.
„Net ir nedidelė šalutinė reakcija į skiepą gali ženkliai sumažinti žmogaus darbingumą: galvos skausmas, šaltkrėtis, silpnumas gal ir nėra labai pavojingi, tačiau tikrai nemalonūs. Dalis žmonių apsisprendę skiepytis patiria ir tam tikrą nerimą, nežinią dėl organizmo reakcijos, mūsų manymu laisvadienis būtų papildoma paskata vakcinuotis ir nuimtų įtampą dėl būtinybės dirbti blogai jaučiantis“, – sako Seimo narys.
T. Tomilino manymu, tai teigiamai paveiktų ir šeimos gydytojų užimtumą.
„Prasidėjus peršalimo sezonui, vėl įsisiūbuojant pandemijai, gydytojai dar papildomai apkraunami popieriniu darbu, kuriam tikrai neturėtų skirti laiko. Skiepadienis neturi jokių šalutinių poveikių, jis palengvintų gydytojų, besiskiepijančių ir net nesisikiepijančiųjų gyvenimą, nes visi būtų labiau apsaugoti nuo viruso“, – pabrėžia pataisų iniciatorius.
Projekto iniciatoriai tikisi, kad skiepadienį palaikys ir darbdaviai, nes pagal dabar galiojančią tvarką darbuotojui pasiėmus nedarbingumą už pirmąsias dvi dienas vis tiek apmokama darbdavio lėšomis, o darbuotojų imunizacija ilguoju laikotarpiu leistų užtikrinti nepertraukiamą darbą įmonėje ar įstaigoje.
Parlamentarai balsuos dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už testus mokėtų patys
Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.
Antradienio darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl tokių Vyriausybės inicijuotų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų priėmimo.
Vyriausybė siūlo, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu jo lėšomis.
Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau būtų finansuojamas iš biudžeto.
Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo šios ligos.
Numatyta, kad minėtos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas septynias–dešimt dienų.
