Daiva SAVICKIENĖ
Kasmet per pavasario potvynį ar užėjus didesnėms liūtims dalis Panevėžio rajono gyvenviečių ar sodybų gyventojų priversti braidyti po vandenį.
Sugedusi ar užsikimšusi drenažo sistema ne vienoje rajono vietoje pridaro problemų pavasarinio polaidžio metu. Vienur ši problema jau išspręsta, kitose vietose dar tik sprendžiama, trečiose viską stabdo europinės paramos skirstymo apribojimai.
Braido po vandenį Puodžiūnuose stovintis rajono Savivaldybės socialinis būstas skęsta jau ne pirmus metus. Čia grindys apsemiamos pavasarinio polaidžio metu. Paprastai vanduo apsemia grindis, tačiau vienais metais grasino ir lovą apsemti, tad Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas teigia porą sykių kvietęs ugniagesius gelbėtojus, kad nusiurbtų vandenį. Tiesa, vandenį tokiais atvejais reikia kažkur dėti, tad pradėjo skųstis aplinkiniai kaimynai.
„Kai bute telkšo vanduo, nėra gerai“, – apie situaciją name teigia seniūnas.
Tad gyventojai skundžiasi tokia situacija jau ne pirmus metus. Problemos, jo žiniomis, kyla dėl sugedusios drenažo sistemos. Tačiau kas jai tiksliai nutikę, neatkasus sunku pasakyti. Tokia situacija pavasariais tęsiasi jau ketvirtus metus. V. Šležas mano, kad ir šiemet socialinio būsto gyventojams – moteriai su dviem suaugusiais sūnumis – namuose gali tekti braidyti po vandenį. Šių gyventojų kaimynai gyvena šiek tiek aukščiau, tad jiems didelių problemų dėl nutirpusio sniego nebūna.
„Iš visos parapijos vanduo subėga“, – apie tai, kad socialinis būstas stovi žemiau nei aplinkiniai sklypai, kalba seniūnas. Jis tikino, kad jeigu iš rajono Savivaldybės gautų pinigų darbams, drenažo sistemą sutvarkytų vos tik leidus oro sąlygoms. Sutvarkius, seniūno manymu, situacija pasikeistų. „Gal porą dienų su kaliošais po kiemą reikėtų pavaikščioti“, – tikisi V. Šležas. Skaudžiausius tikisi sutvarkyti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad Puodžiūnuose drenažo tvarkymo darbams reikalingas lėšas įtraukė į biudžeto projektą. Tačiau ar bus skirta pinigų, spręs Taryba. Pinigai būtų skirti iš Privatizavimo fondo lėšų. Tai ne vienintelė rajono bėda pavasarinių polaidžių metu. Piniavos gyvenvietės viena pusė taip pat skęsta, o vanduo semia gyventojų būstus. V. Žiurlys tikėjosi, kad pavyks išspręsti ir šią problemą.
Dembavos gyventojai vasarą po smarkių liūčių irgi skundėsi, kad skęsta daržai ir namai, tačiau čia situacija kiek kitokia. Administracijos direktoriaus teigimu, čia vanduo greitai atsiranda ir greitai pranyksta – tvinsta nespėjus greitai nubėgti vamzdžiais. Norint pakeisti situaciją, jo manymu, reikėtų labai didelių investicijų, o lėšų tam nėra numatyta. V. Žiurlys vylėsi, kad galbūt atsiras galimybė kažką padaryti, prasidėjus 2014–2020 metų paramos laikotarpiui. Skęsta ir Geležių gyvenvietė. Tačiau čia problema bus sprendžiama pasinaudojus ES parama. Dalis „skenduolių“ išgelbėta Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Dzikas sako, kad Geležių gyvenvietė buvo pastatyta ant drenažo sistemos. Tad pastaroji jau neveikianti – paveikė komunikacijų tiesimas, pasodinti sodai, pastatų statybos. Gyventojai dėl tokios situacijos patiria daug nepatogumų.
„Ne tik pavasarį, bet ir po liūčių situacija nelabai kokia“, – sako vyriausiasis specialistas.
Jo teigimu, iš melioracijai tvarkyti skirtų lėšų darbai negali būti vykdomi. Bene vienintelė galimybė šiuo atveju – priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Čia 90 procentų lėšų yra ES parama, o 10 procentų turi prisidėti Savivaldybė. A. Dziko teigimu, projektas nemažas, bus bandoma atnaujinti gyvenvietės drenažo sistemą, tačiau kol kas esama pasirengimo stadijos. Darbai, jo manymu, gali būti pradėti ne anksčiau rudens.
Tai jau būtų aštunta taip sutvarkyta rajono gyvenvietė. Iki šiol sutvarkytas Paįstrys, Trakiškis, Perekšliai, Skaistgiriai ir kt. A. Dzikas tikisi, kad tokios paramos galimybės bus ir ateityje. Rajone dar reikėtų sutvarkyti septynias gyvenvietes. Jo teigimu, yra nustatytas tam tikras kriterijus. Tokius darbus galima vykdyti tose gyvenvietėse, kuriose gyventojų skaičius ne didesnis kaip 500. Jei gyvenvietė didesnė – nebegalima pretenduoti į paramą.
„Nelabai vykęs kriterijus įdėtas“, – apie paramos skirstymą mano A. Dzikas.
Geležiuose gyvena beveik pusketvirto šimto žmonių, tad paramos kriterijus atitinka. Vadokliuose gyvena jau daugiau kaip 500 žmonių, Miežiškiuose – kone 700, Piniavoje – per 1 000. „Yra problemų. Stengiamės, kiek yra galimybių. Nė viename rajone nėra tiek padaryta, kiek pas mus“, – sako A. Dzikas.
