Estija – pirmoji ir kol kas vienintelė valstybė, kurioje internetinis balsavimas taikomas nacionaliniu mastu. Kad taip būtų ir Lietuvoje, pritaria 6 iš 10 gyventojų. Šie skaičiai nesikeičia jau penkerius metus. Kaip niekad šiuo klausimu vieningi ir praeiviai Vilniaus gatvėse.
Pataisas dėl elektroninio balsavimo Seimas jau yra atmetęs du kartus. Naujausią projektą teikia socialdemokratai. Pasak teisingumo ministro Juozo Bernatonio, balsuoti internetu žmonėms būtų patogiau, ypač tai praverstų gyvenantiems užsienyje. Tikriausiai dėl to atsirastų ir daugiau balsuojančiųjų. Tačiau pagrindinis klausimas – ar balsuoti internetu būtų saugu ir ar rezultatų nesuklastotų programišiai. Ministras įsitikinęs, kad saugu.
„99 procentais taip. Ir svarbiausia tai, kad, balsuojant elektroniniu būdu, galima geriau nustatyti, jeigu būtų kokie nors pažeidimai negu kai balsuojama mechaniniu būdu“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Labiausiai balsavimui internetu priešinasi opoziciniai konservatoriai. Stasio Šedbaro teigimu, idėja nėra bloga, tačiau per ankstyva. Klausimas ne kartą nagrinėtas Seimo komitetuose, o informacinių technologijų atstovai seimūnams parodė, kaip nesudėtinga suklastoti duomenis.
„Jie tiesiog pademonstravo, kaip greitai galima tą balsų skaičiavimo naktį arba kitą dieną įsibrauti ir pakeisti rezultatą arba išvis suvelti visą rinkimų procesą. Tai galbūt reikėtų pabandyti tam tikruose segmentuose ir jeigu viskas pavyksta – tada taip, kodėl gi ne“, - teigia konservatorių atstovas Statys Šedbaras.
Konservatoriaus nuomone, pirmiausia reikėtų balsuoti internetu leisti emigrantams, galbūt – tokiu būdu rinkti savivaldybių tarybų narius. Tačiau internetu balsuoti per Seimo rinkimus esą – pernelyg rizikinga. Šios idėjos kol kas neketina palaikyti ir valdantieji Darbo partijos nariai.
Pasak kibernetinio saugumo ekspertų, socialdemokratų užmojis primena posakį „gerais norais pragaras grįstas“. Esą Lietuva vis dar negali pasitikrinti netgi savo kibernetinio saugumo lygio. Sistema kuriama jau ketverius metus, tačiau rezultatų vis dar nėra.
„Turime, visų pirma: a) apsaugoti savo dabartines sistemas; b) sukurti stebėsenos monitoringo sistemą, kuri parodytų, kokioj būsenoj yra bendras mūsų saugumo lygis, ir c) paruošti saugų prisijungimo ryšį. Kai šie trys namų darbai bus padaryti, tada galima šnekėt ir apie elektroninio balsavimo sistemą“, - mano kibernetinio saugumo ekspertas Olekas Suchodolskis.
Pasak eksperto, dar prieš ketverius metus buvo tikimasi, kad 2015-aisiais saugios bus iki 80 procentų valstybės interneto svetainių, tačiau to nėra.
Specialisto teigimu, naivu tikėtis, kad internetu balsuoti bus saugu jau per kitų metų Seimo rinkimus. Mat pasiruošimas gali užtrukti mažiausiai dvejus metus. Tai kainuos apie 4 milijonus eurų.
