Nors pandemijos metu galimybės dėl užkrečiamosios ligos gauti nedarbingumą nuotoliniu būdu buvo išplėstos, po pandemijos nusistovėjo tvarka, kuri apsunkino tiek pacientų, gydytojų kasdienybę.
Skundžiasi tiek gydytojai, tiek pacientai
Apie šią problemą Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva užsiminė dar praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje konferencijoje.
„Kaip ir pacientai skundžiamės dėl „Sodros“ taisyklių, jos numato, kad galime išduoti nedarbingumą tik kontaktinės konsultacijos metu, kas tikrai nėra logiška, nes atėjęs karščiuojantis pacientas gali užkrėsti ir kitus pacientus, ir turėsime dar daugiau darbo.
„Sodros“ taisyklės tikrai yra taisytinos, koreguotinos, nes tai kelia nepasitenkinimą tiek pacientams, kuriems sergant reikia eiti į gydymo įstaigą, tiek lygiai taip pat ir mums“, – tuo metu kalbėjo šeimos gydytoja.
Kaip portalui tv3.lt patikslino ji, yra numatyta tvarka, kad sergamumui ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst. gyventojų pasiekus sumini 800 atvejų rodiklį, nedarbingumą galima išduoti jau nuotoliu.
„Tada atsiranda galimybė dėl užkrečiamųjų ligų išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliu. Jei dar nėra pasiektas 800 rodiklis, nesvarbu, kokia užkrečiamąja liga sergama, reikia gyvai ateiti į įstaigą, kad tau išduotų nedarbingumą. Pacientai ir dėl to labai pyksta ir sėdi atėję ir prie sveikų, ir nesveikų“, – konstatavo A. Astafjeva.
Sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) duomenys (suminis rodiklis) skelbiami NVSC interneto svetainėje.
38 savaitės duomenimis, minėtas rodiklis siekė 1124,15. Vadinasi, dėl padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir koronaviruso infekcija laikotarpiu nedarbingumo pažymėjimai jau gali būti išduoti supaprastinta tvarka.
Sergamumas prasidėjo kaip niekada anksti
Kauno poliklinikos Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja gyd. Rūta Ūsienė pasakojo, kad nors orai ilgai laikėsi puikūs, šiemet sergamumas prasidėjo kaip niekada anksti.
„Pagal nedarbingumo išdavimo taisykles reikia pasiekti tam tikrą sergamumo rodiklį, kad būtų galima išduoti nuotoliu. Tai yra gana didelė problema, nes šiais metais susirgimai COVID-19 prasidėjo labai anksti ir žmonės turėjo kreiptis gyvai“, – komentavo ji.
Tiesa, nors, kaip priminė pašnekovė, kiekviena įstaiga po COVID-19 pandemijos turi patalpas, kur izoliuoti karščiuojančius asmenis, kad pacientų srautai nesimaišytų, didelė problema – gydytojų trūkumas.
Esant medikų trūkumui valdyti tokius srautus ir visiškai atskirti karščiuojančius žmones yra sudėtinga, tad nedarbingumo išdavimas nuotoliu tikrai palengvintų mūsų darbą.
„Negalime turėti vieno atskiro gydytojo, kuris būtų atsakingas vien už karščiuojančius pacientus. Todėl jiems tenka kreiptis į vadinamą neplaninės pagalbos kabinetą, bet ir jis dažnai būna užimtas. Tokie pacientai suserga staiga, atvyksta nesiregistravę ir juos tenka priimti tą pačią dieną.
Tad tikrai tenka matyti už durų su kaukėmis sėdinčius pacientus, juos stengiamės priimti anksčiau, kad srautai nesimaišytų. Kitas dalykas, kad kai tiek daug karščiuojančių, ir gydytojai serga užkrečiamosiomis ligomis. Tad esant medikų trūkumui valdyti tokius srautus ir visiškai atskirti karščiuojančius žmones yra sudėtinga, tad nedarbingumo išdavimas nuotoliu tikrai palengvintų mūsų darbą. Atrodo, sergamumas jau pasiekė reikiamą lygį, tai galėsime pagaliau išdavinėti“, – komentavo R. Ūsienė.
Registruoja tik į karščiavimo kabinetus
Šeškinė poliklinikos atstovė Loreta Kliučininkienė pasakojo, kad karščiuojantys žmonės pirmiausia registruojami į Karščiavimo kabinetus.
„Jų turime du – vaikams ir suaugusiesiems. Šiuose kabinetuose pacientus apžiūri budintis gydytojas, kuris ir nusprendžia dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Jeigu Karščiavimo kabinetai negali aptarnauti visų besikreipiančiųjų, su karščiuojančiais pacientais telefonu susisiekia šeimos gydytojai.
Pagal elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisykles, padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga laikotarpiu nedarbingumo pažymėjimai išduodami supaprastinta tvarka“, – komentavo ji.
Jei žmogus turi užkrečiamosios ligos simptomų – tai ir karščiavimas, sloga, čiauduliai, galime nuotoliu išduoti nedarbingumą.
R. Ūsienė gi atkreipė dėmesį, kad nors vertinamas bendras šalies sergamumas, tai gal nėra visiškai tikslinga, mat sergamumas atskirose savivaldybėse gali stipriai skirtis – kaip ir poreikis išduoti nedarbingumą nuotoliu.
„Jei įstaigos imtų tik savo savivaldybės duomenis, būtų tiksliau ir objektyviau. Tai leistų anksčiau imtis priemonių. Šiais metais labai sudėtinga situacija taip anksti prasidėjus sergamumui“, – konstatavo ji.
Kam gali išduoti nedarbingumą nuotoliu?
Pašnekovė patikino, kad jokių įrodymų kaip teigiamo COVID-19 testo nuotrauka nuotoliu gauti nedarbingumui nereikia.
„Jei žmogus turi užkrečiamosios ligos simptomų – tai ir karščiavimas, sloga, čiauduliai, galime nuotoliu išduoti nedarbingumą.
Gydytojas pasitiki pacientu, kai dabar taip visi serga, jie paskambina ir sloguodami, užkimę, vos prakalbantys. Tad tikrai neturime pagrindo nepasitikėti. Jei mums kyla kažkokių įtarimų, visąlaik pacientą galime pasikviesti kontaktinei konsultacijai“, – dėstė R. Ūsienė.
Ji taip pat teigė, kad taisyklės griežtai nenumato, kiek daugiausiai dienų galima nuotoliu išduoti nedarbingumą:
„Gydytojai bet kuriuo atveju negali labai ilgai paciento gydyti nuotoliu, dažniausiai išduodame 3–4 dienoms, kol yra ūmi liga, karščiavimas. Jei pacientas karščiuoja 4–5 paras, paprastai vis tiek turime daryti tyrimus, objektyviai įvertinti būklę. Tokiu atveju galime jį ir pasiskirti, suplanuoti vizitą atskirame kabinete.“
Šeškinė poliklinikos atstovė L. Kliučininkienė gi nurodė, kad paskelbus epidemiją karščiuojančio paciento sveikatos būklę nuotolinės konsultacijos metu, šeimos gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą 2–3 dienoms:
„Per tą laiką yra atliekami tyrimai (koronaviruso ar gripo testai, reikiami laboratoriniai ar diagnostiniai tyrimai) ir sprendžiama dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo. Tam jau reikia atvykti į gydymo įstaigą.“
Nedarbingumą gali išduoti ir slaugytoja
„Sodra“ atstovė portalui tv3.lt patvirtino, kad išaugus sergamumui nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti supaprastinta tvarka.
„Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro.
Jei padidėjusio sergamumo metu žmogui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Nedarbingumo pažymėjimus dėl gripo ir COVID-19 ligos gali išduoti ir bendrosios arba išplėstinės praktikos slaugytojai“, – nurodoma pateiktame atsakyme.