Preliminariame 2018 m. valstybės biudžete kiek daugiau nei 1,8 mlrd. eurų numatoma skirti socialinei apsaugai. Tai sudaro beveik 16 proc. viso biudžeto.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri ir delegavo finansų ministrą Vilių Šapoką, džiaugiasi ir didžiuojasi, kad kitų metų biudžetas turi padėti mažinti socialinę atskirti ir kovoti su skurdu. Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija neketina palaikyti ketvirtadienį Seimui pristatyto valstybės biudžeto projekto.
Reikia perdėlioti prioritetus
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad valstiečių bei premjero Sauliaus Skvernelio dalinami pažadai, jog kitų metų biudžetas padės įveikti skurdą ir socialinę nelygybę – nepagrįsti.
„Premjeras žada, atrodo, aukso kalnus visiems. Ir turbūt dirsčiojame ne vienas į piniginę, manydami, kad tikrai tas gyvenimas turėtų nenumaldomai gerėti. Tačiau, mūsų frakcijos nuomone, yra gerokai tuščių pažadų. Akivaizdu, kad pinigai yra skirstomi dideli, tačiau jie, kaip ir anksčiau buvo įprasta, yra pabarstomi visose kryptyse. Tai reiškia, jeigu mes šiandien turime didžiausią Lietuvoje problemą – didėjančią socialinę atskirtį – ir visiems vienodai padalinsime biudžeto pinigus, visi vienodai ir liks tokie patys arba skurstantys, arba turtingesni“, - tv3.lt kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak frakcijos seniūno, premjero kalbos viso labo kelia piliečių lūkesčius, o neadekvatus biudžeto dalinimas gali iššaukti dar vieną finansinę krizę.
„Aš netgi turiu tokį nerimą, kad žmonės yra įsiaudrinę ir emocinė būklė Lietuvoje tikrai yra labai įtempta. Ir premjero nepaskaičiuoti, niekuo nepagrįsti pažadai didina įtampą Lietuvoje. Tokių lūkesčių užkėlimas kitiems metams, kai žmonės supras, kad jų skurdo situacija nepasitaisė, finansinė padėtis nepagerėjo, aš bijau, kad galime turėti dar didesnę krizę Lietuvoje“, - sakė G. Landsbergis.
Anot konservatorių lyderio, biudžeto pinigai turi būti skiriami žmonių grupėms, kurioms labiausiai jų reikia – valstybės tarnautojams, kurie per ilgai nesulaukia didesnių atlyginimų, pensininkams, kurie skursta dėl per mažų pensijų, ir kitiems.
Nesistebi, kad pinigus pravalgysime
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad pati Vyriausybė, tiesa, ne taip atvirai, tačiau visą laiką ir kartojo, kad kitų metų biudžetas skirtas pravalgyti.
„Ta pati Vyriausybė deklaruoja, kad biudžetas skirtas socialinei atskirčiai mažinti, ir patys deklaruoja, kad jis skirtas pravalgyti. Čia jokios paslapties nėra. Pinigai, papildomai, kurie bus skirti, jie bus skirti pravalgymui, taip“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Šilėnas.
Nors kol kas planuojama, kad kitų metų biudžetas pirmą kartą bus perteklinis, ekonomistas pabrėžia, kad tai viso labo tėra ministerijos planas, svarbiausia – kaip seksis jo laikytis.
„Nepamirškime, kad čia yra biudžeto planas, kad jis perteklinis. Kaip bus iš tikrųjų, mes dar pažiūrėsime. Galima tiesiog paliūdėti, kad Lietuvos valdžia reformas vykdo tik tada, kai prispiria reikalas. Ateina kažkokia krizė, tada mąstoma, ką reikia daryti ar su tais pačiais valdininkais, ar su pensijomis. Mano galva, geri laikotarpiai, kaip šis, būtent ir yra laikas, kai reikia daryti esmines reformas. Pavyzdžiui, pensijų reformas, ar viešojo sektoriaus reformą. Ne du žmones atleisti, o pavyzdžiui, 30 proc. sektoriaus atleisti. Dabar, na, tiesiog bus pravalgyta“, - svarstė Ž. Šilėnas.
LLRI prezidentas prisimena praėjusią ekonomine krizę, kuri taip pat ištiko po spartaus ekonominio augimo. Pasak Ž. Šilėno, valdžia nepasimoko iš savo klaidų, nes paprasčiausiai neturi už jas atsakyti.
„Valdžia niekada nepasimoko. Žmonės pasimoko. Žmonės, kurie nudega nekilnojamojo turto rinkoje, po to nebeperka buto nepasigilinę, kas bus po 5 m. O valdžia nepasimoko todėl, kad ne jie tuos pinigus atiduoda, ne valdžia gi moka valdžios paskolas, o mokesčių mokėtojai“, - tvirtino Ž. Šilėnas.
