Antanas Kibilius gimė 1936 metų rugpjūčio 4 diena Čečeliuose, Kupiškio rajone.
„1955 metais baigė Subačiaus vidurinę m-lą. 1955–1958 metais tarnavo Sovietų armijoje. 1958–1963 metais Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką.
Nuo 1962 metų laikraščio „Komjaunimo tiesa" specialusis korespondentas, skyriaus vedėjas.
„Žurnalistinį kelią pradėjau „Komjaunimo tiesos" laikraštyje. Neperdėsiu pasakęs, kad darbinė romantika tuomet liejosi per kraštus. Valstiečių jaunimo skyriui vadovavo reiklus ir puikus vadovas Antanas Mačianskas. Jame dar dirbo Ignas Muldaris ir Stasys Patackas. Deja, visi trys jau išėję Anapilin. „Auginame kukurūzus ir kaupiamąsias kultūras", – juokaudavo tada Ignas Muldaris. Mes ir prirašėme apie tas kultūras, jų augintojus kalnus straipsnių, apybraižų, feljetonų, o tos taip propaguotos žemės ūkio kultūros Lietuvoje masiškai neprigijo.
Vėliau dirbau laiškų, studentų gyvenimo skyriuose. Teko darbuotis su senais žurnalistikos „vilkais" ir jaunais, bet jau apsiplunksnavusiais, plunksnos broliais. Puikūs buvo vyrai, geri draugai ir bičiuliai. Tų dienų, tų bendradarbių prisiminimai dar ir dabar mano krūtinę užlieja malonia šiluma", - sakė kolega Antanas“, – rašoma pranešime.
Reiškia užuojautą
1971–1976 m. A. Kubilius buvo Lietuvos valstybinio radijo ir TV komiteto komentatorius vidaus politikos klausimais.
„Antroji darbovietė - Radijo ir televizijos komitetas, propagandos redakcija. Mes su kolega iš jaunimo laikraščio Stasiu Patacku buvome vidaus politikos komentatoriai. Rašėme patys, kitus komentarus užsakydavome parašyti kuriam nors ūkio, mokslo, kultūros įžymiam veikėjui. Būdavo visokių kuriozų: iš vienų kvatodavomės, dėl kitų gaudavome nemažai pylos. Bet nieko, nepražuvome, o tik mūsų, žurnalistų, „šarvai" vis labiau kietėjo. Reiktų pastebėti, kad tada dar buvome jauni ir dirbome „iš peties". Negailėjome nei laiko, nei sveikatos“, – sakė kolega Antanas..
1976–1996 m. jis „Minties“ leidykloje vadovavo „Gintaro“, Visuotinės istorijos redakcijoms.
„Paskutinioji darbo vieta - „Minties" knygų leidykla. O pareigos labiau biurokratinės, negu kūrybinės. Daugiau kaip per dvidešimt darbo metų mūsų redakcijos darbuotojai išleido daugybę įvairaus profilio leidinių. Leidykloje bedirbant, Lietuva atgavo nepriklausomybę. Ne visiems buvo lengva greit psichologiškai persiorientuoti. Ilgainiui apsitrynėme, nebeliko aštrių kampų, bet ir mano gyvenimas persirito į saulėlydžio pusę. Teko išeiti į pensiją. Pilnavertis gyvenimas prabėgo, prašuoliavo... Liko tik prisiminimai, kuriais dabar ir gyvenu.
Taigi spaudai atidaviau beveik 40 metų. Mano galva, žurnalisto profesija - nuostabi. Iš jos materialinių turtų nesusikroviau, bet dvasinių apturėjau daug“, – sakė kolega Antanas.
Iš rusų į lietuvių kalbą išvertė dešimtis leidinių.
Išleido publicistikos rinkinį „Pastabos praeities paraštėse“ (2009), romanus „Aidai iš gyvenimo šulinio" (2010), „Gyvenimas, paženklintas lemties“ (2012 ), autobiografinę apysaką „Žurnalistinės praeities vingiai“ (2013).
LŽS narys nuo 1970 metų. Pastaraisiais metais buvo aktyvus LŽS Senjorų klube“, – rašoma pranešime.
