Ko tikėtis, kai žmogus gyvena paskutinėmis gyvenimo dienomis? Kai kurie iš šių požymių gali kelti nerimą, tačiau dažniausiai jie nereiškia, kad žmogus jaučia skausmą, ir yra normali mirštančiojo gyvenimo dalis.
Apetito praradimas
Kai žmogus yra gyvenimo pabaigoje, jis paprastai turi mažiau apetito, nes sumažėja maisto ir gėrimų poreikis. Jei jie nustoja gerti ir jų burna atrodo sausa, tai nebūtinai reiškia, kad jie yra dehidratuoti, rašo hospiceuk.org.
Gali būti, kad valgyti ir gerti yra per daug pastangų. Tokiu atveju galite pasiūlyti atsigerti arba suvalgyti mažus kąsnelius, jei jie yra sąmoningi ir dar gali nuryti. Taip pat galite padėti žmogui, kuriam džiūsta burna:
- siūlydami gerti per šiaudelį (arba iš šaukštelio);
- sudrėkinti burną drėgna kempine: tam yra specialių rūšių kempinių;
- ledo gabalėlių dėjimas į burną;
- tepant lūpų balzamą.
Kvėpavimo pokyčiai
Kai žmogus gyvenimo pabaigoje tampa mažiau aktyvus, jam reikia mažiau deguonies. Kvėpavimas gali tapti lėtesnis, o tarp įkvėpimų gali būti ilgos pauzės. Jis gali dažnai žiovauti, nes tai yra natūrali reakcija, kad į organizmą patektų daugiau deguonies.
Kvėpavimas gali būti triukšmingas, nes jie negali tinkamai pasisavinti skysčių krūtinėje ar gerklėje, todėl gali sklisti džeržgiantis garsas. Tai gali kelti nerimą, tačiau tai nereiškia, kad jie kenčia ar jiems reikia deguonies. Tai gali būti šiek tiek panašu į knarkimą – jis labiau veikia tuos, kurie jį girdi, nei garsą skleidžiantį asmenį.
Jei kvėpavimas labai garsus, gali būti naudinga pakeisti padėtį, kad žmogus gulėtų ant šono, jei tai jam netrukdo. Galite paprašyti, kad jums parodytų, kaip geriausia juos perkelti.
Gydytojas arba slaugytoja taip pat gali pasiūlyti vaistų, mažinančių skysčių kiekį krūtinėje arba gerklėje. To ne visada reikia ir ne visada tai padeda.
Dėl nerimo gali šiek tiek padažnėti jų kvėpavimas. Kvėpavimo sutrikimas gali gąsdinti, tačiau paprasčiausias pasėdėjimas su jais, kad jie žinotų, jog esate šalia, gali padėti.
Reikia daugiau miego
Tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis miegodami ir dažnai bus mieguisti, net ir būdami budrūs. Jie taip pat gali blaškytis ir prarasti sąmonę. Kai kurie žmonės prieš mirtį kurį laiką būna visiškai praradę sąmonę – tai gali trukti trumpai arba net kelias dienas.
Gali atrodyti, kad jie mažiau domisi tuo, kas vyksta aplinkui, ir turi mažiau energijos dalyvauti, tačiau tai nereiškia, kad jie jūsų negirdi.
Galite ir toliau tyliai su jais kalbėtis. Taip pat galite pabandyti leisti jiems žinoti, kad esate šalia, kitais būdais, pavyzdžiui, laikydami juos už rankos, skaitydami jiems arba leisdami jų mėgstamą muziką.
Neramumas
Kai kurie žmonės paskutinėmis gyvenimo dienomis gali tapti neramūs. Paprastai prieš mirtį jie vėl tampa ramūs.
Jie gali atrodyti sutrikę, neatpažinti pažįstamų veidų ir net matyti ar girdėti žmones ar daiktus, kurių iš tikrųjų nėra, pavyzdžiui, jie gali matyti naminius gyvūnus ar mirusius žmones.
Nors tai gali nuliūdinti, tačiau tai nėra ženklas, kad jie jaučia kitokį požiūrį į jus. Tai gali sukelti vaistai arba smegenų cheminės pusiausvyros pokyčiai, arba dėl to, kad jie blaškosi miegodami, todėl nesugeba aiškiai atskirti, kas yra tikra, o kas ne.
Jei jie yra susijaudinę, dažnai tiesiog pasėdėjimas su žmogumi gali padėti jį nuraminti.
Odos pokyčiai
Dėl mirštančiojo medžiagų apykaitos pokyčių jo kvėpavimas, oda ir kūno skysčiai gali įgauti specifinį kvapą, panašų į nagų lako valiklio kvapą. Jei žmogus miršta nuo žarnyno ar skrandžio vėžio, šis kvapas gali būti gana stiprus.
Žmogaus rankos, kojos, ausys ir nosis gali būti šaltos. Jo oda taip pat gali būti dėmėta ir mėlyna arba dėmėta ir nelygios spalvos. Kartais žmogaus rankos ar kitos kūno dalys gali šiek tiek patinti.
Taip atsitinka dėl sutrikusios kraujotakos ir tai yra normalu. Lėtėjant organizmo funkcijoms, kraujas gali koaguliuoti arba susikaupti, ypač ties stuburo pagrindu, todėl gali atsirasti dėmių, kurios atrodo kaip tamsiai violetinės mėlynės. Paprastai tai nėra skausminga ar nemalonu. Gali padėti švelnus masažas, paprašykite slaugytojų parodyti, kaip tai daryti.
Šlapimo pūslės ar žarnyno kontrolės praradimas
Paskutinėmis gyvenimo dienomis atsipalaiduoja šlapimo pūslės ir žarnyno raumenys, todėl žmogus gali prarasti judesių kontrolę. Tai gali kelti nerimą ir jie gali jaustis sutrikę.
Galite paprašyti slaugytojos parodyti, kaip palaikyti švarą ir patogumą jų lovoje. Taip pat galite paprašyti šlapimo nelaikymo įklotų arba kateterio: ilgo plono vamzdelio, kurį galima įkišti į šlapimo pūslę ir išleisti šlapimą.
Taip pat įprasta, kad žmogus rečiau tuštinasi, jei mažiau valgo, o šlapimas gali būti tamsesnis, nes mažiau geria.
