„Beveik penkis dešimtmečius savo gyvenimo pašventusi mediko profesijai, sergančiam, kenčiančiam žmogui ir dėl šio savo pasirinkimo niekada neabejojusi, O. Mitalienė visada išliks atmintyje besišypsanti, nuoširdi, bet ir reikli.
Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Onos Mitalienės sūnui Algirdui ir jo šeimai, artimiesiems, kolegoms bei visiems, kam velionė buvo brangi“, – pranešė ligoninė.
Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Onos Mitalienės sūnui Algirdui ir jo šeimai, artimiesiems, kolegoms bei visiems, kam velionė buvo brangi.
Velionės Onos Mitalienės palaikai bus pašarvoti laidojimo namuose „Aterna“, žalsvojoje salėje (Joniškės g. 36, Klaipėda).
Atsisveikinti su velione galima rugsėjo 9 d. nuo 14 val. iki 22 val. ir rugsėjo 10 d. nuo 8 iki 13 val. Karstas išnešamas sekmadienį, 13 val. į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių karstas bus išlydėtas į Lėbartų kapines.
Artimieji prašo velionę pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.
Išėjo legenda
Mokytoja. Legenda. Ligoninės vizitinė kortelė. Taip šiandien ilgametę ligoninės vyriausiąją slaugytoją Oną Mitalienę prisimena jos kolegos, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Beveik penkis dešimtmečius savo gyvenimo pašventusi mediko profesijai, sergančiam, kenčiančiam žmogui ir dėl šio savo pasirinkimo niekada neabejojusi, O. Mitalienė visada išliks atmintyje besišypsanti, nuoširdi, bet ir reikli.
„Onutė buvo mūsų mama. Kaip ir dera mamoms, ji buvo labai gera, tačiau griežta. Mokėdavo pabarti, pareikalauti, bet tuo pačiu sugebėdavo nuoširdžiai įvertinti, padėkoti ir paskatinti“, – prisimena jos darbus tęsiančios kolegės.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje O. Mitalienė dirbo nuo pat šios ištakų ir prižiūrėjo keturių ligoninės korpusų statybos darbus.
Tad guminiai botai pradžioje buvo dažnas jos darbo apavas.
O. Mitalienės prižiūrimos stiebėsi ne tik ligoninės statybos. Didelę dalį gyvenimo ji pašventė profesinio prestižo kėlimui, skatino slaugytojas tobulėti, siekti geresnio išsilavinimo.
O. Mitalienė buvo aktyvi ne tik profesinėje veikloje. Ji akylai sekė įvykius mieste, į juos reaguodavo, buvo jautri socialinėms žmonių problemoms.
Skaudžiai išgyvenusi vyro, kapitono Algirdo Mitalo mirtį, įsteigė jo vardo stipendijos fondą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Beveik 20 metų ji teikdavo stipendiją pažangiam ir motyvuotam studentui.
Šeima visada buvo jos užuovėja, jos uostas po sunkios darbo dienos. O. Mitalienė nepaprastai mylėjo savo sūnaus Algirdo šeimą, savo anūkes.
Nutraukusi aktyvią profesinę veiklą O. Mitalienė išleido autobiografinę knygą „Norėčiau apkabinti visus…“, kurioje, kaip sakė pati autorė, sudėta viskas, nuo ko prasideda žmogaus istorija: „Namai, tėveliai, mano sesė dvynė, mano vyras ir sūnaus šeima, mano žinių kelias, mano mokytojai“. Tai buvo jos misijos gyvenime ataskaita sau, žmonėms, kuriuos sutiko savo kelyje ir galėjo jiems padėti.
O. Mitalienė gimė 1940 m. Girininkų kaime (Šilutės r.). Baigė Kvėdarnos vidurinę mokyklą. Mokėsi medicinos mokykloje ir Klaipėdos universiteto Sveikatos fakultete. Profesinį kelią pradėjo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Nuo 1975 iki 2013 m. dirbo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai.
Medikė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms ji apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu, suteiktas Klaipėdos universitetinės ligoninės Garbės daktaro vardas.
