Klaipėdietė Neringa Girdvainienė augina 3 vaikus. Vienas iš jų Benas gimė su dauno sindromu. Sūnui sulaukus mokyklinio amžiaus, moteris sakė apklaususi kone 70 procentų uostamiesčio mokykų ir tik viena jų pasiūlė pabandyti priimti jos mokyklinuką.
„Atsakymai maždaug tokie: mes turim priimti jūsų vaiką, atneškit prašymą, bet ką jis veiks toje klasėje, mes nežinom. Pasako, kad jūsų vaikas nieko neveiks arba trukdys visai klaisei, nes mokytoja viena ir ji nespės sužiūrėti. Tad kokia jam nauda? Geriau jūs eikit į specialią mokyklą ir ten jus apšokinės, bus didesnė jums nauda. Tai va taip ta integracija ir pasibaigia. Nueina vaikas į specialią mokyklą, aplink save mato tokius pačius vaikus ir ta integracija pasibaigia,“ - pasakojo N. Girdvainienė.
Mokyklos atsikrato „nepatogiais“ vaikais
Ir nors teisės aktai leidžia visiems vaikams ugdytis bendrojo lavinimo įstaigose, tai iš tikrųjų priklauso tik nuo įstaigos vadovų geranoriškumo. Tačiau pasitaiko, kad įstatymų atsakingi asmenys laikosi, tačiau vėliau – atsikrato „nepatogių“ vaikų.
„Būna priima, bet praeina keli mėnesiai ir mokytojas pradeda tėvams spaudimą daryti: jūsų vaikui čia ne vieta, jam čia sunku, blogai, jis nieko neišmoksta, to nemoka ir to nemoka. Bet juk patys tėvai žino, ko nemoka jų vaikas. Ne visiems vaikams bendrojo lavinimo mokyklose tos akademinės žinios yra svarbiausias dalykas. Raidos sutrikimų turintiems vaikams ženkliai svarbiau bendravimas, buvimas toje aplinkoje ir socializacija,“ - teigė N. Girdvainienė.
Skirti pedagogo padėjėją įstaigos taip pat nelinkusios, esą tai labai brangu. Be to, su kitaip ir lėčiau besivystančiu vaiku ir tie patys pedagogai nežino kaip elgtis. Tai jiems papildomas darbas, vargas.
„Bet kuris gimęs vaikas yra toks pat Lietuvos pilietis, tėvai moka mokesčius ir kuo jis bus labiau išugdytas, tuo mažiau kainuos valstybei jį išlaikyti. Jis gal susiras darbą. Gal pakaktų tą padėjėją geresnį, kvalifikuotesnį skirti ir tada tas vaikas nebebus našta?“ - situaciją komentavo N. Girdvainienė.
Šiuo metu Benui 9 metai. Anot jo mamos, berniukas linksmo būdo, mėgsta maudynes baseine, groja būgnais. Siekdami keisti visuomenės požiūrį į kitokį žmogų, Neringos ir Vidmanto Girdvainių šeima dalijasi nuotraukomis, kurtomis įvairioms parodoms. Jomis siekta žmonėms parodyti kitokį žmogų, gyvenantį pagal kitas taisykles, negu įprasta daugeliui.
Visi vaikai turi būti ugdomi bendrose mokyklose
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, specialiosiose mokyklose mokosi 3,6 tūkstančių įvairią negalią turinčių vaikų. Kone 400 taikomas vadinamasis namų mokymas.
Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėjos Laimos Mikulėnaitės nuomone, visi vaikai turi būti ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose. Išskirtiniai gali būti vos keli atvejai. Bendras vaikų lavinimas esą būtų sveikas visai visuomenei, ne tik vaikams.
„Mūsų visai visuomenei būtų gerai, kad vaikai galėtų mokytis kartu. Tai sumažintų tą atskirtį. Kai jie mato kitonišką žmogų, visiems naudinga išmokti būti kartu. Bendroje ugdymo aplinkoje būdami vaikai vienas kitą įtakoja ir ta įtaka teigiama. Jie išmoksta bendrauti, žaisti, mokosi elgesio, to normalaus, socialinio elgesio. Sveikas vaikas, kuris vystosi kaip dauguma užima mokytojo poziciją, jis tarsi turi žinoti daugiau, tai taip pat teigiamas poveikis. Būdamas su kitonišku žmogumi tu mokaisi su juo bendrauti, jo nebijai, supranti su laiku, kad jis lygiai toks pats kaip ir kiti vaikai,“ - teigė L. Mikulėnaitė.
Anot jos, įstaigos stengiasi nepriimti kitoniškų vaikų, nes mūsų visuomenėje tai nėra įprasta. Žmonės bijo to, ko nepažįsta, nežino, o dažnu atveju kiekvienas sutrikimas dar ir apipinamas mitais.
„Pedagogai nežino, ką daryti su tais vaikais. Juk nėra taip, kad įdėsi į klasę ir paliksi, kad skęstų ten, nesimokytų ir liktų juokdario vietoje. Jei kalbam apie bendrą mokymąsi, tai turi būti tam sąlygos sudarytos, klasė pritaikyta, mokytojas turi suprasti to vaiko individualumą. Bet amžiais dejuojam, kad neturim pinigų, negalim daug ko padaryti, tai kai neturim daugybės kažko, tai kas privalo vykti iš esmės ir nevyksta,“ - situacija šalies mokyklose vertino L. Mikulėnaitė.
Raidos sutrikimų daugėja, priežastys - nežinomos
Tad vaikai lieka priklausomi nuo geros mokytojos valios. Jeigu šie geri, bus suinteresuoti paruošti vaiką tolimesniam ugdymosi etapui, tada jis bus bendroje ugdymo klasėje. Priešingu atveju - mokytojas padarys viską, kad kitoniškas vaikas pranyktų iš ten.
„Mes susiduriame su ta situacija, kai metami vaikai iš darželių ir mokyklų. Mokytojai turi suprasti tų vaiko ypatumus, kad atėjo kitoniški vaikai,“ - kalbėjo L. Mikulėnaitė.
Pasak gydytojos, vaikų su įvairiais raidos sutrikimais pasaulyje daugėja. Kokios to priežastys, mokslininkai esą kelia daugybę klausimų, o atsakymų nėra, tačiau tam tikros priežastys jau įrodytos.
„Tai genetinės priežastys, neurologinės ligos, metabolinės, medžiagų apykaitos ligos, tam tikri rizikos faktoriai, dėl kurių vaikas gali turėti autizmą, tai ir išnešiotumas, mamos nutikimas, didelis amžiaus skirtumas tarp tėvų ir daugybė kitų dalykų, bet vienos priežasties nėra,“ - paskaojo L. Mikulėnaitė.
Išsilavinimo neįgaliems vaikams sunku siekti ne tik mokyklose, bet ir universitetuose. Lietuvoje negalią turinčių studentų vos 1 procentas. Tarp jų daugiausiai turintys fizinę negalią.