Nesveika atmosfera
Kažin ar kas skaičiuoja, kad galėtų palyginti, kiek skandalų kuriais mokslo metais kilo dėl vienokių ar kitokių įtarimų mokytojams ir jau pareikštų kaltinimų jiems ar paskelbtų teismo nuosprendžių nustačius įvykdytą nusikaltimą, tačiau šie besibaigiantys mokslo metai tokiomis, švelniai tariant, negražiomis istorijomis šalies mokyklose tikrai garsėjo. Tai ir nepadorios meilės istorijos, ir mokytojų smurtu dvelkiančios situacijos, po kurių peršasi vienintelė išvada: pedagogo autoritetas menksta. Kur ieškoti to priežasčių, atsakymų nuolat ieško patys pedagogai, psichologai, kiti specialistai.
Net ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai skelbė nerimaujanti dėl nesveikos atmosferos šalies mokyklose, tačiau ji su savo komanda labiau akcentavo tik niekaip nepažabojamą patyčių problemą mokyklose. Mat skaičiuojama, kad net 30 procentų Lietuvos vaikų mokykloje patiria psichologinį smurtą.
O šalies mokytojų profesinių sąjungų vadovai neseniai paskelbė, kad ir 70 procentų pedagogų mokyklose susiduria su psichologiniu bei fiziniu smurtu. Ir jeigu anksčiau tai buvo galima iššifruoti kaip pedagogo vaidmenį kovoje su patyčiomis, egzistuojančiomis tarp moksleivių, tai pastaruoju metu jau vis garsiau prabylama apie mokinių ir mokytojų tarpusavio smurtą.
Atimtos liniuotės
Štai Kazlų Rūdos policija aiškinasi, ar gerai žinomas šio miesto Kazio Griniaus gimnazijos mokytojas (55 m.) tikrai smurtavo prieš gimnazistą (15 m.) – šiam per pamoką prakirto galvą metaline liniuote.
Pats mokytojas tai kategoriškai neigia.
Paauglys, parėjęs iš mokyklos, motinai nesiskundė, kad per pamoką buvo traumuotas. Apie tai moteriai pranešė paskambinusi sūnaus bendraklasio mama. Tik tada gimnazistas parodė mamai žaizdelę galvoje, tačiau nepuolė iškart kaltinti per 30 metų šį darbą dirbančio dailės ir technologijų mokytojo metodininko, dailininko ir politiko. „Mokytojas nesuprato situacijos“, – nenoriai pratarė paauglys.
Motina nuvedė sūnų pas šeimos gydytoją. Ši pasiuntė berniuką pas neuropatologą, kad nekiltų rimtesnių problemų dėl jautrumo.
Kol policijos tyrėjai nepateikė kitokių duomenų, pirminė informacija yra tokia: per pamoką moksleiviai piešė plakatus, kai du gimnazistai pradėjo metalinėmis liniuotėmis fechtuotis tarsi špagomis, tada mokytojas atėmė iš vaikų liniuotes. Keli moksleiviai liudijo, kad mokytojas, atėmęs liniuotes, viena jų kirto per galvą „fechtuotojui“ ir iki kraujo prakirto galvą. Pats mokytojas vėliau tikino jokio smūgio nesudavęs, tik atėmęs liniuotes, kad vaikai nesusižeistų, o prakirsti galvą paaugliui galėjęs jo bendraklasis porininkas.
Kaip buvo iš tikrųjų, turi nustatyti tyrėjai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, Baudžiamojo kodekso (BK) žodžiais, „dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo“. Bet įtarimų mokytojui neskubėta pareikšti – tik analizuojama situacija. O jeigu vėliau bus nustatyta, kad mokytojas kaltas, jam pakibtų bausmės grėsmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba net ir laisvės atėmimas iki 2 metų.
Na, iš tikrųjų tai nerealu, kad po tokio incidento mokytojas atsidurtų už grotų, tačiau jau nuo pirmos minutės situacija dvelkia nemalonumais – prireikė policininkų, medikų ir vaiko teisių gynėjų dėmesio, vyksta moksleivių apklausos, mokytojo autoritetas svyruoja…
Minėtas mokytojas iki šiol neturėjo panašių problemų, kolegos jį vertina kaip kultūringą žmogų, o moksleiviai mini kaip reiklų, griežtą mokytoją. Bet per gimnazistų apklausas paaiškėjo, kad pedagogas nevengdavęs moksleivių „auklėti“… sprigtais, žeminančiais žodžiais.
Nesuvaldyti žodžiai
O ištarti žodžiai juk irgi lengvai prišaukia bėdų. Tai savo kailiu patyrė žinomas Kauno pedagogas Bronislovas Burgis (66 m.), ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vadovas. Tiesa, dabar jau – buvęs.
Žinomas pedagogas dar labiau išgarsėjo, kai 2014-ųjų pabaigoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl konflikto su vienuoliktoke. O tas konfliktas kilo, kai gimnazistė buvo užklupta rūkanti ir po to atsisakė palikti gimnaziją. Baigėsi tuo, kad gimnazijos direktorius buvo apkaltintas dėl sistemingo nepilnametės bauginimo, naudojant psichinę prievartą.
Toji prievarta pasireiškė pedagogo žodžiais. Šie buvo įrašomi mobiliuoju telefonu.
„Arba tu psichiškai nesveika, arba tu išeini iš čia, ir viskas“, „jeigu tave tėvai myli, jei tu pati supranti nors kažką, išeik pati“, „aš įjungsiu tokį variklį, kad tave sutriuškins ir iš tavęs nieko neliks“, „aš paskelbsiu, kad tave pripažintų neįgalia, nepakaltinama“ – tai nuotrupos iš garso įrašų, kuriuos analizavo teismas. Taip direktorius kalbėdavo su minėta gimnaziste, o ši savo tėvams, vėliau – ir teisėsaugininkams tvirtino jautusi ir pažeminimą, ir baimę. Merginos artimieji teisme teigė, kad B. Burgis keistai „juokavo“ norintis išmesti gimnazistę pro langą, tačiau negalintis to padaryti, nes ji esanti per sunki ir jis negalįs jos pakelti…
Pernai vasarą Kauno apylinkės teismas pripažino pedagogo kaltę sistemingai bauginus nepilnametę ir paskyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau bausmės vykdymą atidėjo taip pat vieniems metams.
Bet šiandien B. Burgis jau švenčia savo pasiektą pergalę – neseniai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, išklausęs pateiktus mokytojo kalbų garso įrašus, nusprendė, kad pirmasis teismas „nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino nesilaikydamas baudžiamojo proceso reikalavimų, dėl to padarė nepagrįstas išvadas“. Kauno apygardos teismas B. Burgį išteisino, nes „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“.
Ir nors mokytojas išteisintas, tačiau skandalo purslai dar ilgai sies šio pedagogo pavardę su kalte, teismais, nuolat primins, kad kiekvienas ištartas žodis turi savo svorį ir jėgą. Ypač dirbant mokytoju.
Atimtas telefonas
Dar vieną skandalą dėl neva nusikalstamo mokytojo elgesio prieš kelias dienas galbūt užgesino Prienų apylinkės teismas. Galbūt, nes apylinkės teismo išvada dar gali būti skundžiama.
Kaip pranešė Prienų teismo atstovė Jurgita Drūlienė, vieno Prienų moksleivio motina kreipėsi į policiją ir pasiskundė, jog jos sūnaus mokytoja per pamoką neteisėtai atėmė sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, kurį paskui perdavė mokyklos direktoriui. Tėvai telefoną atgavo tik kitą dieną.
Policijos pareigūnai atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi nustatė, jog mokyklos mokinių elgesio taisyklėse yra numatyta galimybė mokytojui paimti telefoną iš mokinio, jeigu šis juo naudojasi. Motina nesutiko su tokiu nutarimu ir jį apskundė teismui. Moteris įsitikinusi, kad mokytoja kalta dėl savavaldžiavimo – tai yra ne vietoje rodė savo valdžią.
Anot pareiškėjos, jos sūnus tuo metu nesinaudojo mobiliuoju ryšiu, todėl atimti telefono nereikėję. O apkaltinta mokytoja paaiškino, kad moksleivio telefonas buvo padėtas ant stalo, liečiamasis ekranas nešvietė, tačiau telefono dėklas buvo atverstas, mokinys nedalyvavo pamokoje, trukdė savo suolo draugui, kviečiamas negirdėjo, nereagavo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, moksleivio motinos skundo netenkino ir paliko nepakeistą policijos nutarimą nepradėti bylos dėl savavaldžiavimo.
Įdomu, kad šią žinią komentuojantys žmonės labiau yra mokytojos pusėje (tai rodo interneto žinių skaitytojų komentarai), o sūnų užstojusi jo mama sulaukė pašaipų „auginanti menkystą“ ir kaltinimų, esą ji „griaunanti mokytojo autoritetą“.
Sekso skandalai
Iš šalies žiūrint, atrodytų smulkmena tas telefonas, dėl kurio mokytoja problemą pamokoje išsprendė savaip, tačiau jau jokia smulkmena, kai dėl to kyla ambicijų karas ir kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, tarsi nebūtų galima visko išspręsti taikiai, tik nuoširdžiai patiems išsiaiškinus situaciją ir geranoriškai padarius išvadas.
Ir turbūt niekas negali paneigti, kad tokiems ambicijų karams įtakos gali turėti menkstantis, griaunamas pedagogo autoritetas. O prie tokio griovimo nemažai prisideda ir patys pedagogai. Tai rodo viešumon išlindę faktai.
Štai neseniai „Akistata“ pasakojo apie sutuoktinį ir šeimą, kurioje auga du mažamečiai, turinčią kaunietę mokytoją (38 m.), kuriai Kauno apylinkės teismas paskyrė 1130 eurų baudą už tai, kad mokytoja 2014-aisiais leidosi į per daug artimus santykius su savo mokiniu, tuomet aštuntoku (14 m.), ir jų bendravime neapsieita be lytinių santykių (mažiausiai vieną kartą).
Mokytoja kategoriškai neigia buvus tokius artimus santykius su 22 metais jaunesniu paaugliu, todėl parašė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui ir tikisi būti išteisinta.
Tačiau šiai mokytojai gali baigtis ir liūdniau. Moksleivio tėvai savo skundu siekia, kad iš mokytojos būtų priteistas 15 000 eurų civilinis ieškinys ir jai išvis uždrausta dirbti pedagoginį darbą.
Kaip bepasibaigtų šios sekso istorijos vertinimas teismuose, jau kilusio skandalo pradžioje buvo galima teigti, kad mokytoja nesugebėjo suvaldyti situacijos taip, kaip derėjo, jog jos negaubtų kriminalinis fonas.
„Akistata“ taip pat ne kartą rašė ir apie kitus mokytojus, trenerius, auklėtojus, kurie arba buvo nuteisti dėl įvairių sekso skandalų su vaikais, arba tik įtariami.
Suterštas vardas
Deja, mokytojų meilės istorijos, kurios turėtų niekaip neliesti moksleivių, vis tęsiasi. Štai kad ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos (Vilkaviškio r.) direktoriaus (53 m.) ir jo pavaduotojos, jaunesnės moters, bendravimas, kurį mokyklos bendruomenė pavadino nepadoria meile ir išviešino tiek, jog Vilkaviškio savivaldybės taryba neseniai nusprendė, kad dėl to gimnazijos direktorius nebegali toliau dirbti švietimo įstaigoje.
Dabar Pilviškių mokykloje nuogąstaujama, kad dar ilgai „reikės plauti purvą, kuriuo buvo suterštas gimnazijos vardas“. O tas purvas – tai mokyklos bendruomenės įtarimai, kad šeimą turintis direktorius užmezgė meilės romaną su savo pavaduotoja, ir tai mokykloje tapo ne tik mokytojų ir moksleivių tėvų apkalbų bei pajuokų objektu, bet ir vieša paslaptimi moksleiviams.
Kilus skandalui, iš gimnazijos išėjo ir minėta direktoriaus pavaduotoja. Rodos, kriminalo – jokio, tačiau skandalu virtusi žinia itin smogė per pedagogų autoritetą.
Atgauti gerą vardą šiuo metu siekia ir Papilės miestelio (Akmenės r.) Simono Daukanto gimnazija. Ji balandį plačiai nuskambėjo kaip smurtaujančio jauno mokytojo (30 m.) užuovėja. Įtariama, kad šis dailės mokytojas netinkamai drausmino įžūliai besielgusį šeštoką (13 m.) – trenkė jį į sieną ir kirto jam ranka per veidą.
Pats mokytojas tai neigia, o jį kaltina tik liudininkų neturintis pats moksleivis, kuris per pamoką mokytojo buvo išvestas iš klasės į koridorių.
Šio mokytojo kantrybė baigėsi, kai šeštokas per pamoką piešė ne draugus, kaip buvo nurodyta pagal temą „Mano draugas ir aš“, o ant didelio lapo buvo nupiešęs vyro lyties organą ir demonstravo visai klasei.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas pagal tokį pat BK straipsnį, kaip ir dėl jau minėto incidento Kazlų Rūdos gimnazijoje, skubotos ir todėl galbūt klaidingos išvados nieko gero neduos, tačiau tik galima pasakyti, kad tai, kas juoduliu jau paleista, tas be juodulio jau ir neliks niekada.
Anot „Akistatos“ kalbintų pedagogų, galbūt tokių problemų per pamokas būtų išvengta, jeigu konfliktiškų mokinių klasėse pamokos būtų nuolat filmuojamos.
Irena ZUBRICKIENĖ
