Pasirodžius „Balsas.lt savaitės“ publikacijai apie prieštaringai vertinamą žiniuonę Alą Naruševičienę, atsirado žmonių, kurie suteikė duomenų, kad moteris figūruoja juodajame tarptautiniu mastu ieškomų nusikaltėlių sąraše.
Iš tikrųjų – kas ji, Ala Naruševičienė, pagrindinė herojė garsiausioje pastarojo meto sukčiavimo ir neskaidraus praturtėjimo atvejus tiriančioje Kauno ekonominės policijos pareigūnų byloje? Kokia buvo Alos (gim. 1960 m.) praeitis, kokioje aplinkoje ji brendo, kodėl netikėtai pasitraukė į Rusiją?
Tai labai svarbūs klausimai, į kuriuos būtina atsakyti siekiant atskleisti tikrąjį su apgavystėmis ir apvalių pinigų sumų išviliojimu iš lengvatikių susijusiose istorijose minimos herojės portretą.
Šio straipsnio autoriui pabendravus su kai kuriais dabartiniais būrėjos kaimynais iš Birštone S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio 23-iojo A daugiabučio namo, paaiškėjo, kad čia niekada nebuvo užsukę nei prokuratūros darbuotojai, nei kriminalistai.
Šiame Birštono daugiabutyje gyvenana Interpolo ieškomi asmenys (nuotr. AKISTATA)
Paiešką paskelbė prieš 4 metus
Būtent dabartiniai A. Naruševičienės kaimynai iš Birštono „Balsas.lt savaitei“ pateikė dokumentus, kuriuose aiškiai matoma, jog būrėja prisistatanti moteris dėl sukčiavimo yra ieškoma Interpolo pareigūnų.
Informacija apie A. Naruševičienės paiešką pateikta ir oficialioje Interpolo interneto svetainėje interpol.int, kur skelbiamos daugybės nuo pasaulinės policijos organizacijos atstovų besislapstančių asmenų pavardės su nuotraukomis.
Būrėjos A. Naruševičienės nuotrauka ir anketos duomenys skelbiami pasaulinės policijos organizacijos Interpolo ieškomiausių žmonių sąraše (nuotr. AKISTATA)
Ieškoti Alos Rusijos srities Jaroslavlio teisėsaugininkai pradėjo dar 2009-ųjų rugpjūčio 20 dieną, praėjus keleriems metams, kai ji su artimaisiais nusprendė grįžti į Lietuvą.
Alos kaimynai „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad dar vasarą Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros darbuotojams perdavė informaciją apie Interpolo pradėtą paiešką, tačiau netrukus sulaukė trumpų atsakymų, jog A. Naruševičienė yra Lietuvos pilietė, todėl negali būti išduodama baudžiamajam persekiojimui Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms.
Atrodo, žinia, kad Alai paskelbtas tarptautinio Europos arešto orderis, Lietuvos pareigūnams nebuvo netikėta. Tačiau stebina, kodėl mūsų šalies pareigūnai savo jėgomis anksčiau negalėjo gauti tokios ypač svarbios ir lengvai pasiekiamos informacijos.
„Mes Lietuvos piliečių Rusijai neišduodame. Daugiau nieko negalime padaryti, tik pranešti, kur A. Naruševičienė šiuo metu gyvena. Kadangi rusai yra paskelbę paiešką, mes juos informuojame. Klausimas, kodėl rusai nieko nedaro, nors žino, kur moteris gyvena, turėtų būti skirtas jiems, – kalbėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas. – Sakyčiau, ši situacija šiek tiek primena tragiškųjų Sausio 13-osios įvykių bylos istoriją. Nusikaltimo tyrimas vyksta Lietuvoje, tačiau asmenų, kurie yra kaltinami mūsų šalyje padarę nusikaltimą, rusai nesiteikia mums išduoti. Taip yra dėl to, kad Lietuva su Rusija nėra pasirašiusi sutarties dėl ekstradicijos.“
Redakcijos žiniomis, Interpolo ieškomų žmonių Lietuvoje yra ne vienas. Kai kurie jų ieškomi už anksčiau padarytus itin sunkius nusikaltimus – žmogžudystę, prekyba moterimis, narkotikų kontrabandą.
Konfliktiška kaimynė
Kai kurie Birštono daugiabučio gyventojai paskambino į redakciją norėdami papasakoti apie garsiąją kaimynę, tačiau primygtinai prašė neminėti jų pavardžių: „Matote, k turėjome su ta šeima ne vieną konfliktą. Mano vyras parašė skundą policijai, netrukus į mūsų buto duris pasibeldė keistos išvaizdos vyriškis ir pareiškė, kad mums bus blogai, jei nesiliausime. Taip jis siekė mus pagąsdinti. Po kurio laiko Alos vyras Naruševičius (Gediminas, jo statusas vis dar neaiškus – yra būrėjos vyras ar sugyventinis, – red.past.) tiesiai į akis rėžė: „Pasidžiauk dar savo vyru, nes greitai tu jo nebematysi.“
Gediminas Naruševičius (nuotr. AKISTATA)
Kaip „Balsas.lt savaitei“ teigė pusamžė Alos kaimynė, būrėja su Gediminu ir dviem sūnumis Birštone gyvena jau bemaž 6–7 metus.
Anot pašnekovės, A. Naruševičienės namuose apsilanko ir mistinės marčios.
Moters teigimu, kaip kaimynė Ala yra gana konfliktiška asmenybė. Iš pradžių namo gyventojams ji prisistatė esanti gydytoja. Su kai kuriais jų bene garsiausia šalies būrėja vadinama moteris ir jos šeimos vyrai nebendrauja.
„Kai daugiabučio gyventojai pradėjo kalbėti apie laiptinės remontą, Ala pareiškė, kad statosi namą ir jokie remontai jos nedomina“, – kalbėjo savo tapatybę slepianti pašnekovė.
„Galima sakyti, kad ji ignoruoja ir koneveikia visus kaimynus. Man nesuvokiama, kodėl su ta šeima iki šiol nesusitvarko policija. Kita vertus, juk čia Lietuva. Ne kartą teko matyti, kaip vietiniai Birštono policininkai iš tolo Naruševičiui lenkiasi ir spaudžia ranką. Kas juos sieja, mes nežinome“, – pasakojo A. Naruševičienės kaimynė.
Porelės šėlsmas pajūryje
Skandalingosios poros tolima giminaitė pasakojo, kad Ala užaugo kukliame name žymiausių Kauno mafijos atstovų pamėgtam Vilijampolės mikrorajone, K. Griniaus gatvėje.
Anot pašnekovės, iš kuklaus Druskininkų miestelio Leipalingio kilęs Gediminas su Ala, kuri tuomet asmens dokumentuose buvo minima kaip Alina Visockienė, susipažino perskaitęs skelbimą laikraštyje.
Iki pažinties abu jie buvo sukūrę šeimas, tačiau netrukus įsiplieskusi meilė stebėtinai greitai virto tvirta draugyste.
Ši keista porelė savo kriminalines šėliones pradėjo pajūryje. 1991-ųjų spalį iš Klaipėdoje ir Palangoje gyvenančių bei verslu užsiimančių žmonių jiedu pradėjo rinkti pinigus. Visas sutartis patvirtindavo notarai.
Dažniausiai kreditoriams būdavo užstatomi pirmam Alos vyrui priklausančio namo Kaune pamatai.
„Tais laikais jie per vietinius pajūrio laikraščius įsigudrino platinti skelbimus, kad superka paskolas ir moka fantastiškas palūkanas. Šiai savo veiklai pora buvo specialiai išsinuomojusi butą Klaipėdoje su stacionariu telefonu, mat tais laikais mobiliųjų nebuvo, ir taip derino sandorius. Telefonu susitardavo dėl procentų – kiek žmonės norėdavo, tiek šiems ir pažadėdavo. Kai kurios paskolos buvo ilgalaikės – dviejų ar trijų mėnesių trukmės. Per dieną sudarydavo tris keturis sandorius“, – pasakojo giminaitė.
Tarp pajūrio gyventojų Ala ir Gediminas pelnė gerą reputaciją – pora aiškino, kad sėkmingai verčiasi kailių verslu, dažnai darbo reikalais lankosi Rusijoje.
Ala visada vilkėdavo brangiais kailiniais, būdavo ryškiai pasidažiusi, į šviesius plaukus įpynusi iš tolo vyrų žvilgsnius traukiančią kasą.
Pašnekovės žodžiais, pora nevaržomai veikė ir Kaune. Tais laikais buvo pasklidęs gandas, kad jiedu kas mėnesį nemažus kyšius mokėjo tuometiniams Kauno šeštojo skyriaus (pirmieji teisėsaugos padaliniai, pradėję kovą su nusikaltėlių grupuotėmis, – red. past.) darbuotojams.
Teko bėgti į Rusiją
Pagrindinių straipsnio herojų tolimos giminaitės iš užsienio teigimu, 1992 metų pradžioje apsukruolių porelei teko bėgti į Rusiją, nes tarp kreditorių buvo ir tuomet klestėjusių Kauno bei Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovų.
Kalbėta, kad Ala ir Gediminas apgavo ir vieną iš anuomet garsiosios Kauno Daktarų gaujos veikėjų. Šie poros paieškoms pasitelkė nemažas pajėgas.
Apgavystės skaudžiai palietė Kaune, Šilainiuose likusius G. Naruševičiausartimuosius. Daugiabučio, kuriame Gediminas glaudėsi su tėvais, broliais ir seserimi, gyventojai varstė jo šeimos narius smerkiančiais žvilgsniais, jie netgi gatvėje sulaukdavo iš Klaipėdos atvažiavusių nepatenkintų žmonių piktų replikų.
Motina susirgo depresija, o tėvas ėmė girtauti ir paliko šeimą.
Kartą norėdami atgauti skolas kreditoriai įsiveržė į Gedimino šeimos namus, surišo tėvus ir mažamečius vaikus bei juos terorizavo, esą jei sūnus ir brolis negrąžins pinigų, būsią dar blogiau.
Ala ir Gediminas Naruševičiai (nuotr. AKISTATA)
Jei porelė nebūtų per kelias minutes išvykusi iš Lietuvos, būtų grėsęs pavojus jų gyvybei. Pašnekovės teigimu, Alos ir Gedimino namuose apsilankę gangsteriai mojavo pistoletais.
Po kelių mėnesių Kauno banditai per savus žmones sužinojo, kad pora slapstosi Sankt Peterburge. Tad šiame mieste Ala ir Gediminas neužsibuvo, sėkmingai atsiplėšė nuo persekiotojų ir ilgiems metams patraukė į Rusijos gilumą.
Naruševičienei ir jos ištikimam palydovui Gediminui šis metas nesėkmingas. Tačiau blaiviu protu sunkiai suvokiama, kur jie galėjo padėti iš lengvatikių išviliotus šimtus tūkstančių litų.
Stebina ir faktas, kad poros butas, kuriame apsilankė televizijos laidos „Akistata“ žurnalistai, įrengtas ne prašmatniai, o greičiau neskoningai.
„Nors abu mėgdavo suokti istorijas apie aristokratišką savo kilmę, iš tiesų gimė ir užaugo gana varganose šeimose. Manau, kad nusikalsti juos privertė pražūtinga aistra prabangai. Paskutinį kartą Alą sutikau prieš keletą metų bendro bičiulio laidotuvėse. Atrodė, kad ji vis dar neabejinga tviskančios prabangos ir nepriekaištingai atrodančių turtuolių ar pramogų verslo žvaigždžių stiliui. Į laidotuves ji atvyko pasipuošusi brangiais kailiniais, iš rankų nepaleido rankinės, kainuojančios mažiausiai 4 tūkst. svarų sterlingų. Per keletą dienų jie su Gediminu ir vaikais spėjo pakeisti bemaž keturis apynaujus automobilius. Pasirodo, taip galėjo slapstytis nuo juos persekiojančių žmonių“, – pasakojo užsienyje gyvenanti porelės giminaitė.
TIK FAKTAI
Aiškiaregės A. Naruševičienės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Danyla „Balsas.lt savaitei“ teigė: „Šis tyrimas pradėtas dėl Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio – sukčiavimo. Kol kas įtarimai nėra pareikšti, bet statusas keisis. Tai įvyks šiomis dienomis.
Norėčiau pabrėžti, kad ikiteisminis tyrimas niekada nebuvo sustabdytas ar nutrauktas. Priešingai – jis tęsiamas ir plečiamas, nes atsiranda nemažai žmonių, kurie kreipiasi su pareiškimais.
Šiuo metu sulaukta pareiškimų iš penkių šešių asmenų. Žinau, kad gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų, bet ne visi jie kreipiasi į teisėsaugininkus. Dėl A. Naruševičienės paieškos Interpolo duomenų bazėje galiu pasakyti tik tiek, kad žinau, jog ji ieškoma. Tačiau iš pradžių reikia išsikuopti šiukšles iš savo kiemo.“
Šiuo metu Interpolo ieškomų asmenų sąraše yra skelbiamos 26 nuo tarptautinės teisėsaugos besislapstančių Lietuvos piliečių pavardės.
Tarp žymiausių lietuvių yra minimas ir garsusis bėglys, keliomis rezonansinėmis žmogžudystėmis įtariamas kaunietis Romas Zamolskis. Jis ieškomas nuo 2001 metų.
