Trečiadienį turėjęs vykti skandalingai pagarsėjusio Jaunųjų verslininkų sąjungos prezidento, kauniečio Gintaro Skobo, kaltinamo dvigubos žmogžudystės užsakymu, bylos nagrinėjimas žlugo.
Paaiškėjus, kad vienintelio šioje byloje kaltinamojo G. Skobo gynėjas Ipolitas Nekrošius nespėjo susipažinti su klientui pateiktais sunkiais kaltinimais, bylos nagrinėjimą teko atidėti iki rugpjūčio 11 dienos.
„Kaskart pradėjęs dirbti su naujais klientais prašau pateikti visą teisybę, kad ir kokia ji bebūtų. Bet tai, ką išgirdau iš G. Skobo, jo išsakyta tiesa visiškai skiriasi nuo jam pateiktų kaltinimų. Verta pastebėti, kad G. Skobą žmogžudystėmis kaltina tiktai vienas asmuo. Kai kuriose vietose liudytojo parodymai gerokai skiriasi. Tad šiai dienai nespėjau šios medžiagos atidžiai perskaityti, ir prašau posėdį atidėti“, – teisėjų kolegijai aiškinosi G. Skobo advokatas I. Nekrošius.
Anksčiau G. Skobą šioje byloje atstovavo elitiniu šalies advokatūroje laikomas advokatas Rimas Andrikis.
Gaujos lyderį nušovė šeimos akivaizdoje
Vilniaus apygardos teismui perduotoje byloje teigiama, kad maždaug 1990 metais plačiai visoje Lietuvoje žinomas verslininkas G. Skobas įkūrė nusikalstamą gaują. Tuomet jis subūrė grupę sportininkų, o jos vadovu paskyrė Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė.
2000 m. birželio 16 – osios rytą R. Kuzminas savo žmonos ir mažametės dukters, kuri vėliau padėjo sudaryti užpuoliko fotorobotą, akivaizdoje į galvą buvo nušautas pačiame Kauno centre, legendinio restorano „Metropolio“ kieme.
Šiuo metu kitoje organizuotos gaujos nusikaltimus nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teismo byloje skelbiama, kad Ramaškė buvo nužudytas po to, kai pažadėjo atkeršyti keliems Šiaulių banditams, kurie 1994–aisiais jam atliekant bausmę kalėjime bandė apšvarinti jo prabangų butą Kaune.
Verslininkus įtikinėjo nebemokėti duoklių
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje galimai suformavęs Ramaškinių gaują G. Skobas įtikinėjo stambiausių to laikmečio bendrovių savininkus nebemokėti duoklių Kauną valdžiusiems Vilijampolės Daktarams.
Tačiau netrukus G. Skobas pradėjo nesutarti su savo gaujos nariais.
Pirmosiomis aukomis buvo pasirinkti vienas gaujos lyderių Vidmantas Urnikas ir jo giminaitis Darius Steponavičius.
Tąsyk užduotį nužudyti minėtus asmenis G. Skobas patikėjo buvusiam treniruočių bokso ringe partneriui.
Tačiau per nesėkmingą pasikėsinimą 1992 metais buvo nužudytas tik D. Steponavičius, o V. Urnikui pavyko išvengti samdomo žudiko šūvių.
Šiuo metu V. Urnikas Klaipėdoje užsiima verslu bei vienu metu per savus žmones uostamiesčio savivaldybėje buvo rimtai užsimojęs pasididinti savo sklypą vaizdingoje Lietuvos pajūrio vietovėje – Melnragėje.
Po nepavykusio pasikėsinimo eliminuoti V. Urniką Ramaškinių gauja skilo ir vėliau ėmė kariauti tarpusavyje.
Nesėkmingai mėgino pritaikyti sovietinį BK
Pirmąsyk ši byla Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta 2006 m. gruodžio 7–ąją. Tąsyk teismas kaltais pripažino ir laisvės atėmimo bausmėmis nuteisė beveik visus dar gyvus Ramaškinių gaujos narius.
Kauno mafijos veteranu vadinamas Arikas Pastuškovas nuteistas 11 metų ir 6 mėnesiams, Artūras Balnanosis – 12 metų, Dinaras Užkuraitis ir Rolandas Grigonis – po 8 metus laisvės atėmimo bausmėmis.
Tačiau G. Skobo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tąsyk Vilniaus apygardos teismo teisėjai G. Skobui pritaikė 1961 metų sovietinį Baudžiamąjį kodeksą (BK), kuris už nužudymą numato 10 metų senaties terminą.
Šiuo metu galiojantis BK numato 20 metų senaties terminą.
Laimėjęs du teismus G. Skobas galbūt ir tikėjosi išvengti teismų proceso dėl dvigubos žmogžudystės užsakymo, tačiau 2008–ųjų gruodžio 23–iąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sužlugdė viltis išsisukti nuo senaties.
Kaltinimą palaiko senosios mafijos bylų specialistas
Savo kaltę visą laiką neigiantis G. Skobas – vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos milijonierių. Jis priklauso įvairioms verslininkų asociacijoms, draugijoms.
Kaune įvairių asmenų vardu G. Skobas yra įgijęs brangaus nekilnojamojo turto prestižinėje laikinosios sostinės vietoje – Senamiestyje. Kai kuriuos objektus yra išnuomavęs įvairia veikla besiverčiančioms įmonėms.
Kaltinimą G. Skobo byloje palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij, kuris sėkmingai specializuojasi garsiausiose senosios Kauno mafijos bylose.
Būtent šio prokuroro pastangomis neseniai Klaipėdos apygardos teismą pasiekė legendinės Kauno Daktarų gaujos senų nusikaltimų byla, kurią sudaro net 73 tomai.
Čia kaltinimai pateikti ir kaskart nesėkmingai į laisvę mėginančiai ištrūkti Daktarų gaujos įžymybei – Henrikui Daktarui.