Generalinės prokuratūros teigimu, teikdamas paaiškinimus parlamentinį tyrimą atliekančiai komisijai, ministras nepadarė veiklos, „kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
„(...) išanalizavus visus ministro K.Trečioko pateiktus komisijai paaiškinimus ir jų kontekstą, nustatyta, kad ministras neneigė savo bendravimo su Druskininkų meru Ričardu Malinausku ir netgi patvirtino, kad pastarasis teiravosi jo dėl nutarimo projekto rengimo klausdamas, kodėl taip ilgai vyksta procedūra. Cituojant tik dalį aplinkos ministro atsakymų į komisijos narių klausimus, nebuvo atskleistas visas duotų paaiškinimų turinys, todėl tai leido susidaryti klaidinančiam įspūdžiui, kad šiai komisijai buvo meluojama“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Anot jo, „tai, kad K.Trečiokas į klausimus atsakė lakoniškai ir neplėtodamas savo pokalbių su R.Malinausku turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad jis veikė neteisėtai ir siekė suklaidinti komisiją“.
Ministras galėjo meluoti komisijai?
Prokuratūra pabrėžė, kad Baudžiamajame kodekse nurodyta, jog melaginga gali būti laikoma tik tokia informacija, kuri reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, jos iškraipymą arba realių, egzistuojančių faktų neigimą. Baudžiamoji atsakomybė už melagingų pranešimą, paaiškinimų ar duomenų teikimą asmeniui gali kilti tik tuomet, kai asmuo veikia tyčia, supranta, kad jo pateikta informacija yra melas ir siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota bei panaudota.
Prokuroro priimtas nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
K.Trečioką prokurorams buvo apskundusi Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.
Pasak jos, ministras galėjo meluoti komisijai, nes neigė kalbėjęs su Druskininkų meru R.Malinausku apie nutarimą dėl kurorto apsaugos zonų panaikinimo, o paskelbtuose mero ir ministro pokalbių įrašuose užfiksuotas prašymas paskubinti šio nutarimo svarstymą.
Ministras įspėtas
Seimo narė atkreipia dėmesį, kad K.Trečiokas, kaip ir kiekvienas komisijos liudyti iškviestas asmuo, buvo raštu įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų pranešimų, paaiškinimų, informacijos ar duomenų teikimą komisijai. Baudžiamasis kodeksas už melagingus parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai numato bausmes iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Pasakodamas šio nutarimo priėmimo aplinkybes ministras žurnalistams ir Seimo Antikorupcijos komisijai tvirtino, kad meras tik kartą jam ir gerokai anksčiau skambino bei klausė, kodėl vilkinamas dokumento priėmimas. Tuo metu paskelbti pokalbiai atskleidė, kad dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo meras ministrui skambino ne kartą.
Seimo opozicija dėl to inicijavo ministrui interpeliaciją. Atsakydamas į jos klausimus K.Trečiokas teigė nemelavęs Seimo Antikorupcijos komisijai pasakodamas apie savo pokalbius su Druskininkų meru socialdemokratu R.Malinausku.
„Dėl visos apimties (Vyriausybės) nutarimo Nr. 343 pakeitimo esu kalbėjęs su Druskininkų meru R.Malinausku. (...) To niekada neneigiau, neneigiu ir neneigsiu. (...) Idėja dėl Vyriausybės nutarimo (Nr.1025), priimto 2015-09-23, projekto gimė 2015-09-22 po pietų, po Vyriausybės kanceliarijoje vykusio ministerijų atstovų pasitarimo, todėl pokalbiai apie šį nutarimo projektą tik nuo tada ir galėjo vykti. Visada teigiau, teigiu ir teigsiu, kad jokių pokalbių nei su R.Malinausku, nei su kitais asmenimis dėl Vyriausybės nutarimo Nr.1025 nesu turėjęs“, – aiškino aplinkos ministras.
Praėjusių metų rugsėjo 23 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1025, kuriuo pakeitė savo nutarimą Nr. 343 iš jo išimdama visą skirsnį apie kurortų apsaugos zonas.
