Kasmet krūties vėžio diagnozę šalyje išgirsta per 2 tūkst. moterų. Tai – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tampanti iššūkiu ne tik suaugusiai moteriai, bet ir jos šeimai, aplinkiniams.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės prof. dr. gydytojos onkologės radioterapeutės Elonos Juozaitytės pastebėjimu, ilgėjant pacienčių išgyvenamumui itin aktualus tampa nebe vien tik vaistų, gydymo prieinamumo, bet ir gyvenimo kokybės klausimas.
„Šis, sekant švedų pavyzdžiu, inicijuotas projektas, kurio metu apklausta apie 100 moterų, iš esmės atskleidė ne tik sergančiųjų krūties vėžiu, bet visų onkologinių pacienčių lūkesčius“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo ji.
Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė pabrėžė, kad didelė problema ta, jog gydytojas šiandien negali skirti daug laiko pacientui, išklausyti kaip kunigas.
„Tada pradedi ieškoti likimo draugų. Tačiau didelė problema, kad žmonės bijo apie tai garsiai kalbėti. Visgi susirgus liga tikrai nereikėtų dėti brūkšnio, dėl to žmogus netampa kitoks, o toliau gyvena su savo liga“, – kalbėjo ji.
Onkologinę ligą lydi ir psichikos sutrikimai
Akcijos metu apklausa buvo vykdoma per draugijų interneto portalus bei socialinius tinklus. Apklausoje dalyvavo onkologine liga tiek sergančios, tiek jau remisijos būklės moterys, kurios atskleidė ne vieną problemą.
„Ką pažymėjo moterys – ilgas laukimas prie gydytojo onkologo kabineto. Taip pat jos pasigedo psichologo pagalbos, ypač po operacijos, kad būtų suteikiama nemokama psichologo pagalba tiek šeimai, vyrui, vaikams. Trūksta pagalbos, kaip gyventi susirgus vėžiu, kai laukia ilgas varginantis gydymas. Taigi sergant reikalingi ne tik vaistai, bet ir bendravimas, palaikymas“, – vardijo draugijos pirmininkė Dalia Barauskienė.
Tai, kad išgirdus diagnozę pacienčių gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu, iš savo patirties patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorė Irina Banienė.
„Ir kur didžiausia problema – visa tai atsiliepia psichinei pacientų sveikatai. Ką rodo moksliniai tyrimai, apie 30–60 procentų onkologinėmis ligomis sergančiųjų pacientų turi ir psichikos sutrikimų. Tai išties labai dideli skaičiai. Ir mažiausiai trečdaliui pacientų yra būtina privaloma psichologinė pagalba.
Jie norime, kad psichologinių sutrikimų būtų kaip įmanoma mažiau, psichologinę pagalbą būtinai reikėtų suteikti dar daugiau pacientų. Tačiau išanalizavus, kas vyksta pagrindinėse šalies gydymo įstaigose, kur gydomi onkologiniai pacientai, nustatėme, kad ten pacientų psichologinės pagalbos sulaukė viso labo 16, 10, 2,1 procentų.
Kodėl taip yra? Trūksta specialistų, nes nėra etatų, iš viso minėtose gydymo įstaigose yra per dešimt specialistų, kurie dirba onkopsichologijos srityje. Tačiau jie užima apie 7,6 etatinio krūvio, o pacientų yra žymiai daugiau ir jie yra fiziškai nepajėgus atlikti to, ką norėtų“, – kalbėjo I. Banienė.
Ji pabrėžė, kad savižudiškos mintys ir ketinimai žudytis tarp onkologine liga sergančių pacientų yra 6 kartus dažnesni nei likusioje populiacijoje.
„Taigi ne tik yra nepakankama pagalba susidūrus su onkologine liga, bet pacientas dar turi gydytis ir psichikos sutrikimu“, – sakė psichologė.
I. Banienė pažymėjo, kad pacientai pabrėžė pagalbos poreikį įvairiais etapais: „Sunku jiems buvo ne tik sužinojus apie ligą, bet dar sudėtingiau, kai po 10 metų liga atsinaujina. Pagalba reikalinga ir šeimai. Realiai ją gauti labai sudėtinga, o ją radus ši dažnai yra mokama.“
Padėti pacientui galėtų atvejo vadybininkai
Laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktorės pareigas einančios prof. dr. Sonatos Jarmalaitės pastebėjimu, itin pacientų dalią galėtų palengvinti atvejo vadybininkai.
„Tokia praktika yra taikoma užsienyje. Deja, mes turime tik vieną tokį žmogų, dirbantį Klaipėdos universitete, kuris, grįžęs iš užsienio po studijų turi patirties šioje srityje.
Problema ta, kad moterys skundėsi, kad joms tenka klaidžioti ligoninių koridoriais, jos norėtųsi, kad būtų greičiau atliekamos pirmosios diagnostinės procedūros, kad viskas būtų išaiškinta greičiau. Tačiau viena yra pacientų poreikiai, kita – įstaigos galimybės, negali kiekvienas gydytojas, slaugytojas vedžioti paciento už rankos.
Atvejo vadybininkas gi būtų kaip tarpininkas tarp gydytoji, slaugytojo ir paciento, draugas, patarėjas, kuris pirmasis prieitų prie paciento, galėtų skirti tiek laiko, kiek reikia. Jis pirmas atidžiai pakalbėtų su pacientu, nustatytų, ar reikia medicinos psichologo konsultacijos, ar jos reikia iš karto, ar vėliau. Jis taip pat sudėliotų tyrimų grafiką ir išaiškintų jį pacientui, nustatytų, jei yra kažkur yra trikdžiai, gal reikia kažką pakoreguoti ir t.t.“, – aiškino profesorė.
Ji pridūrė, kad pirmą kartą išgirdę onkologinės ligos diagnozę visiems pasiūloma psichologinė pagalba, tačiau ne visi išreiškia norą ją gauti.
Pašnekovė pabrėžė, kad onkologinės diagnozės nustatymas turi vykti greitai, tam kaip tik jau yra paruoštas vadinamasis „žaliųjų koridorių“ projektas.
„Turi būti susikalbėjimas su pirmine grandimi, kada atsiųsti pacientą diagnozės patikslinimui, nes daugelis pacientų šiaip atsikvepia patekę pas gerą specialistų, nes daliai diagnozė nebūna patvirtinama. Dabar yra numatyta, kad pacientas iš poliklinikos turi būti per dvi savaites nusiųstas specialistui patvirtinti arba paneigti diagnozę“, – kalbėjo S. Jarmalaitė.
Įteikė kreipimąsi valdžios institucijoms
Apibendrinant krūtų vėžių sergančiųjų moterų problemas konferenciją iniciavusi Seimo narė Monika Navickaitė pristatė ir suinteresuotų institucijų parengtą kreipimosi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo sveikatos reikalų komitetą, Valstybinę ligonių kasą pagrindinius punktus.
Pirmas klausimas – dėl psichologinės paramos ir pagalbos prieinamumo, privalomai įtraukti medicinos psichologus į sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių pagalbą onkologiniams pacientams komandą. Antras punktas apima „žaliųjų koridorių“ įdiegimą, kas būtų susiję su greitesne, efektyvesne pagalba pacientams, kuriems yra įtariama arba pirmą kartą nustatyta onkologinė liga.
Trečias punktas – dėl krūtų atkuriamųjų operacijų kompensavimo panaudojant implantus po mastektomijos. Galiausiai siekiama užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kompensavimą po krūties vėžio gydymo.
„Tai – daugiau bendri punktai, dar ketinama nusistatyti konkretesnį veiksmų ir prioritetų planą, kuris padėtų gerinti paslaugų kokybę ir jų prieinamumą sergantiesiems ir jų artimiesiems. Neretai panašūs dokumentai nusėda valdinininkų stalčiuose. Kad tai neatsitiktų, mes pasirūpinsime parlamentine kontrole“, – sakė parlamentarė.