„Šeima man nė akimirka neleido pasijusti sergančia. Jie visą laiką man leido būti tuo, kuo buvau iki ligos – žmona, mama ir dukra. Už tai ir esu labiausiai dėkinga“, – pasakoja dabar Nacionalinei krūties ligų asociacijai vadovaujanti ir kitoms sergančioms moterims kovoti su krūties vėžiu padedanti Aušra.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Kasmet vidutiniškai diagnozuojami 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažiau agresyvus gydymas reikalingas, tuo didesnė galimybė pasveikti.
Skaičiuojama, kad per 90 proc. moterų, kurioms nustatomas ankstyvosios stadijos krūties vėžys, gyvena ir pamiršta apie ligą, rašoma pranešime spaudai.
„Didžiausias mitas apie krūties vėžį – kad tu numirsi. Žinau daug pavyzdžių, kai moteris susirgo 40-ies, o anapilin iškeliavo 90-ies – nuo senatvės. Tačiau turi susidraugauti su šita liga, niekur nuo jos nepabėgsi.
Tai pirma pagal mirtingumą moterų liga, kuri gali neatsinaujinti, o gali ir atsinaujinti po 10-es metų – visaip būna. Kaip aš sakau, tai yra ištikimiausias tavo draugas, su kuriuo tu miegi, valgai, atsikeli. Draugas lovoje tarp tavęs ir tavo vyro“, – šypsosi moteris.
Apie ligą sužinojo dukters vestuvių išvakarėse
Su krūties vėžiu iki ligos A. Bružienė buvo susidūrusi gana iš arti – dirbo Nacionaliniame vėžio institute. Tačiau moteris niekada negalvojo, kad liga gali neaplenkti ir jos. Diagnozę išgirdo prieš dieną, kuri turėjo būti viena laimingiausių jos gyvenime.
„Buvo pats dukters vestuvių įkarštis. Likus dviem dienoms iki dukters vestuvių, man pradėjo skaudėti krūtį, kas yra labai retas atvejis. Pabudau iš skausmo, išgėriau vaistų, tačiau skausmas nepraėjo.
Atėjusi ryte į darbą institute, iškart nuėjau pas gydytoją. Man padarė echoskopiją ir viskas buvo aišku. Tada paėmė biopsiją, atėjo atsakymas, kuris patvirtino – trečios stadijos krūties vėžys, pažengęs į limfmazgius.
Diagnozę išgirdau dukters vestuvių išvakarėse. Nebuvo kada liūdėti – juk kitą dieną reikėjo džiaugtis“, – prisimena dabar jau su šypsena šią istoriją pasakoti galinti A. Bružienė.
Sunkiausias etapas – chemoterapija
Ilgas gydymo etapas moteriai prasidėjo nuo operacijos – pilnos mastektomijos (krūties pašalinimo). Tada sekė visi vėžiui įveikti taikomi gydymo etapai: 8 chemoterapijos ciklai, radioterapija, po 4 metų – krūties rekonstrukcija.
„Pamenu, kai man pasakė diagnozę, sėdėjau kabinete, žiūrėjau pro langą ir prisiminiau daktaro Juozo Ruolės žodžius: „Chirurginis gydymas, chemoterapija, švitinimas, ilgas sveikimas, žolelės – ir viskas būna gerai!” O aš sėdžiu ir galvoju: „Chemoterapija išgaudys ląsteles, radioterapija jas sunaikins, jei dar jų bus likę, – ir aš būsiu sveika“, – pasakoja A. Bružienė.
Moteris pripažįsta, kad sunkiausias gydymo etapas buvo chemoterapija.
„Aš turėjau 4 chemoterapijos kursus su vienais vaistais, 4 – su kitais, kurie laužo kaulus. Tai buvo paskutinis mano kursas. Po savaitės turėjau išvažiuoti į kalnus Austrijoje, o aš guliu lovoje ir negaliu net lagamino susidėti. Bet aš išvažiavau. Kelionė buvo labai sunki. Vairuotojai važiuodavo 2–3 valandas, tada aš išlipdavau ir atsiguldavau ant žemės, gulėdavau.
Nežinau, ką aplinkiniai galvodavo, bet man buvo tas pats. Vienintelė baimė buvo, kad tik nesusirgčiau. Nešiojausi maišelį antibiotikų, kuriuos man daktarė buvo prirašiusi:
„Nors vienas nusičiaudėjimas, ir iškart pradedi gerti!” Bet aš juos visus atgal parsivežiau. Tai va tokia buvo kelionė. O po savaitės atgal aš grįžau kaip naujai gimusi. Sakau, gal arčiau Dievo pabuvau?“ – kelionės prisiminimais dalijasi moteris.
Įveikti ligą padėjo ir darbo terapija
Kovodama su vėžiu, A. Bružienė pasirinko ne užsidaryti namuose ir gailėtis savęs, o kiek įmanoma gyventi įprastą gyvenimą – visą ligos laiką ji dirbo.
„Žinoma, mano situacija buvo dėkinga, nes Nacionaliniame vėžio institute aš ir dirbau, ir gydžiausi. Galiu sakyti, kad pasirinkau darbo terapiją. Visą gydymą, net kai man lašino chemiją, aš eidavau į darbą. Kai atsigręžiu dabar atgal, pagalvoju, kad, jeigu būčiau buvusi namuose, kažin, kaip čia būtų pasibaigę.
Paguodos ir gailesčio daugumai pacientų nereikia – tai kaip iš aplinkinių siunčiama žinutė „tu mirsi“, – sako Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė.
Gydydamasi vėžį, moteris pasirinko neįsileisti šeimos į ligą. Ir čia padėjo darbas, kuriame Aušra palikdavo visus savo išgyvenimus.
„Mano šeima didelė, turiu keturis vaikus, vyrą, du žentus, mamą. Ir esu jiems visiems dėkinga, kad niekada neklausė, kaip aš jaučiuosi. Aš jų neįsileidau į ligą – visus savo išgyvenimus palikdavau darbe.
Turėjau vieną kolegę, pas kurią ateidavau į kabinetą, sakydama: „Aš nekalbėsiu, tik verksiu“. Ir aš sėdėdavau, išsiverkdavau ir taip palikdavau visą skausmo naštą. Nenorėjau įsileisti šeimos, nes įsivaizduoju, kaip šeimai yra sunku.
Aš gerbiu tuos žmones, kurie, susirgus šeimos nariui, jį globoja, bet aš pasirinkau kitą kelią“, –netrukus pasirodysiančiam žurnalo numeriui pasakojo A. Bružienė.
„Kai gimė anūkas, po mano operacijos buvo praėjęs tik mėnuo, bet dukra vis tiek atėjo ir sako: „Mama, tu pirmą kartą turi jį išmaudyti.“ Ir aš jį maudžiau. Paskui ir po chemoterapijos, nors man bloga būdavo, aš eidavau ir jį maudydavau. Aš turėjau gyventi, negalėjau nuleisti rankų.“
Kai kurios moterys atsisako gydytis, kad neprarastų vyro
Diagnozė „krūties vėžys“ dažnai priimama kaip mirties nuosprendis. Tačiau A. Bružienės pavyzdys rodo, kad ir III stadijos vėžys gali būti suvaldytas. Taikomas gydymas gana agresyvus, o emociškai sunkiausia moterims – netekti krūties. Dėl to, pasak pašnekovės, yra moterų, kurios nesutinka gydytis.
„Būna, kad dėl šios ligos šeimos išsiskiria, vyrai palieka moteris. Ta baimė trukdo kovoti su liga. Moterys mano: „Geriau aš 5 metus pagyvensiu, kol numirsiu, bet būsiu su vyru“. Suprantu, kad sunku ne tik moteriai, bet ir žmogui šalia. Čia prasideda jau psichologiniai niuansai“, – skaudžią tiesą atskleidžia Aušra.
Pati patyrusi, ką reiškia netekti dalies moteriškumo, Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė kalba ir apie emocinius sunkumus, su kuriais susiduria su liga kovojančios moterys.
„Paprasčiausiai negali viešoje vietoje nusirengti. Man kartą siūlė padovanoti abonementą į sporto klubą. „Ir ką aš su juo darysiu? – tuomet galvojau. – Galiu nueiti, bet kaip aš turėsiu ten persirengti?“
Prabėgus dvejiems metams, pradėjau galvoti ir tartis dėl krūties rekonstrukcijos. Buvo baimės, dvejonių, tačiau pasiryžau. Dabar džiaugiuosi dėl šio sprendimo: ir visur persirengti galiu, ir iškirptės nebebaugina“, – šypsosi moteris.
Kuo anksčiau diagnozuojamas krūties vėžys, tuo didesnė tikimybė ligą įveikti, tuo mažiau agresyvus gydymas yra taikomas. Pasinaudoti nemokama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa moterys Lietuvoje gali nuo 50 m. Tačiau specialistai rekomenduoja nelaukti ir jau nuo 30 m. moterims reguliariai tikrintis.
Galimybę moterims nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio spalio mėnesį sudaro ir BENU vaistinė. Pasitikrinti moterys gali vaistinėse Vilniuje „Panoramoje“ (spalio 11, 25 ir 26 d.) ir Kaune „Megoje“ (spalio 23 d.). Būtina registracija.
