Nors vis garsiau prabylama apie tai, kad sunkmetis pamažu iš Lietuvos traukiasi, darbo rinkos specialistai tikina, kad greito atšilimo dar teks palūkėti ir bedarbių eilės prie darbo biržos durų per vieną naktį tikrai neišnyks.
Ne vienas politikas viešai yra pareiškęs, kad dažno lietuvio filosofija byloja – kam dirbti, jei valstybė moka bedarbio pašalpą, bet, kaip rodo praktika, net ir panorę dirbti žmonės ne visuomet sulaukia sąžiningumo iš darbdavių ir valstybinių institucijų.
Neuždirbai minimumo – nebus ir kelionpinigių?
Neseniai į naujienų portalo redakciją laišku kreipėsi vienos įmonės darbuotojai, kurie teigė, kad buvo apgauti, nes vietoje žadėtos darbo biržos kompensacijos už keliones į darbą kitame rajone, sulaukė tik paaiškinimo, kad neuždirbantiems minimalaus atlyginimo jokios išmokos nepriklauso.
„Džiaugėmės, kad sunkmečiu pavyko rasti darbą, tiesa, tolokai nuo namų ir kasdien teko važinėti į įmonę, esančią jau kitame rajone, bet Darbo biržos darbuotojos tikino, kad kelionpinigius mums kompensuos. Susitvarkėme visus reikalingus dokumentus ir laukėme. Vėliau sužinojome, kad mūsų kolegės, kurios dirbo toje pačioje įmonėje, jau gavo minėtas kompensacijas už keliones į darbą, kai pasiteiravome Varėnos darbo biržos darbuotojų, buvo paaiškinta, kad mes neuždirbome net minimalaus atlyginimo ir jokių kompensacijų neturėtumėme tikėtis“, – buvo rašoma laiške.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ susisiekė su viena iš laišką siuntusių skaitytojų. Savo vardo nenorėjusi minėti moteris tikino, kad gaunant mažesnį už minimalų atlyginimą už tris mėnesius žadėta kompensacija –maždaug 900 litų, būtų buvusi didelė finansinė paspirtis. Pašnekovės teigimu, darbo biržos darbuotojos minėtas pažymas prašė keletą patikslinti, tad keistai nuskambėjo teiginys, jog kompensacijos apskritai nepriklauso, juo labiau, kad kitoms tos pačios įmonės darbuotojoms pinigai buvo sumokėti.“
Pagal galiojančią tvarką kelionpinigiai priklauso?
Kaip naujienų portalą „Balsas.lt“ informavo Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jūratė Stankevičienė, bedarbių teritorinio judrumo rėmimas organizuojamas teritorinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams, įsidarbinusiems darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos (išskyrus atvejus, kai asmuo dirbti į kitą vietovę yra komandiruotas), kai teritorinė darbo birža negali jiems pasiūlyti tinkamo darbo.
„Kelionės į darbą ir atgal išlaidos, kai vykstama tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija 20 procentų įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumą asmeniui dirbant visą darbo laiką (atsižvelgiant į Darbo kodekso 145 str. nuostatas). Vieno mėnesio išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio“, – teigiama Lietuvos darbo biržos specialistų parengtame atsakyme.
Deja, šiuo konkrečiu atveju pakomentuoti esamą situaciją, Lietuvos darbo biržos specialistai teigė negalintys ir pasiūlė kreiptis į Alytaus teritorinę darbo biržą.
Lietuvoje galima neuždirbti ir minimalaus atlyginimo
Alytaus teritorinė darbo birža Darbo išteklių skyriaus vedėja Nida Dambauskienė, paklausta, ar tikrai neuždirbtas minimalus atlyginimas yra susijęs su kelionpinigių kompensacijų mokėjimu, sakė: „Tai visai nesusiję dalykai. Kompesancijos gavimas ir jos dydis susijęs tik jos skyrimo tvarkos apraše numatytas aspektais. Sunku komentuoti nežinant situacijos konkrečiai, bet vien iš pasakymo, kad nėra uždirbamas minimalus darbo užmokestis, kyla įtarimų, kad yra pažeidžiama darbo sutartis – darbdavys neturi teisės mokėti mažiau nei nustatytas minimalaus mėnesio atlyginimo dydis.“
Specialistės teigimu, dėl šių pažeidimų žmonės turėtų kreiptis ne į darbo biržą, bet į darbo inspekciją. N. Dambauskienės teigimu, kelionpinigių kompensavimas yra viena iš Europos Sąjungos projektų numatomų darbuotojų skatinimo priemonių, tad valstybinės institucijos yra suinteresuotos šių lėšų panaudojimu.
Taip ir lieka neaišku, kodėl kelionpinigių skyrimui galioja dvigubos taisyklės, o šalyje, kuri, pasak politikų, jau brenda iš krizės, žmonės vis dar neuždirba minimalaus atlyginimo.
