Patarimas registratūroje: geriau važiuok namo
„Skubios pagalbos prireikė vieną sekmadienį. Išvakarėse nesėkmingai kritau ant nugaros. Stiprūs skausmai nepraėjo per naktį. Negalėjau nei sėdėti, nei gulėti, nei stovėti, atrodė, kad lūžtu pusiau“, – rašo Erika J.
Moteris pasakoja, kad į Lazdynų ligoninę nuvyko vakare, apie 19 val., ir pamatė gana ilgą laukiančiųjų eilę – tiek sėdinčių, tiek gulinčių neštuvuose. Registratorės užpildė reikiamus dokumentus ir pasakė, kad reikės lukterėti.
„Paklausėme, kiek gali tekti laukti. Mums atsakė, kad apie 3-4 valandas, nes dirba tik po vieną traumatologą ir rentgenologą. Kadangi aš vos išstovėjau tas 10 minučių, kol vyko registravimas, nusprendėme važiuoti į netoli esančius namus ir sugrįžti vėliau, – tęsia pasakojimą Erika J. – Tai išgirdusi registratūroje dirbant mergina pasiūlė, kad jei dar galiu kentėti, geriau anksti ryte nuvykti į savo polikliniką, nes tikimybė sulaukti pagalbos greičiau nei per 2 valandas, ten bus didesnė“.
Moteris taip ir padarė. „Vartodama vaistus nuo skausmo, ryto sulaukiau namuose. Tačiau baisiau negu skausmas buvo baimė, kad trauma rimta – juk stuburas ne juokas, o net minimalios skubios apžiūros sulaukti nebuvo įmanoma“.
Laimei, rytojaus dieną paaiškėjo, kad moteriai iškrypęs stuburas, ji serga osteochondroze. „Man paaiškino, kad nuo smūgio viskas išsijudino, todėl buvo tokie stiprūs skausmai, raumens uždegimas. Lazdynuose būtų užtekę peršviesti ir paskirti vaistų, ir man nebūtų reikėję visą naktį nerimauti“, – baigia savo laišką Erika J.
Nei nuskausminamųjų, nei diagnozės?
Antrojo laiško autorę Ingridą A. į Lazdynų ligoninę tiesiai iš darbo prieš vidurdienį atvežė greitosios pagalbos automobilis. „Staiga smarkiai ištino plaštaka. Ją labai skaudėjo, negalėjau net pirštų pajudinti. Taip pat buvo kritęs kraujospūdis, pykino. Belaukiant priėmimo pas traumatologą, ranką skaudėjo vis labiau, todėl išlaukusi gerą valandą paprašiau tabletės nuo skausmo, bet registratūroje atsakė, jog be gydytojo negalima“, – pasakoja ji.
„Kai pagaliau sulaukiau savo eilės (pastebėjau, kad pas kitus gydytojus pacientai laukė gerokai trumpiau, o aš daugiau kaip 2 val.) buvau nusiųsta pas rentgenologą. Po to gydytojas pasakė, kad ranką susimušiau. Aiškinau, kad to negalėjo būti, gydytojas pajuokavo, kad kartais žmonės gali ir neprisiminti, kada tai įvyko. Ranką sugipsavo nuo pirštų iki alkūnės ir išleido namo“, – tęsia Ingrida A. Pasak moters, rytojaus dieną negalėdama kęsti skausmo ji kreipėsi į polikliniką. Čia gydytojai nuėmė gipsą, nustatė, kad yra uždegimas ir paskyrė gydymą.
„Tačiau kodėl to nematė gydytojas Lazdynų ligoninėje? Ir kodėl taip ilgai tenka laukti, kol ,,greitosios“ atvežtą ligonį gydytojas priims? Jei traumatologas turi daugiau už kitus darbo, gal jų reikia daugiau priimti?“, – laiško pabaigoje klausia Ingrida A.
Skubūs pacientai skirstomi į kategorijas
Apie tai, kas nutiko antrojo laiško autorei, šį kartą nekalbėsime – patikslinti diagnozę ne žurnalistų kompetencija. Tačiau kokia gi skubi pagalba, jei jos laukti reikia kelias valandas?
„Kas yra skubioji pagalba ir kaip ji turi būti teikiama, griežtai reglamentuota. Pavyzdžiui, pirmosios kategorijos būklė yra nustatoma, kai gresia pavojus paciento gyvybei. Tada žmogui pagalbą būtina suteikti nedelsiant. Antrosios kategorijos pacientams laiku nesuteikus pagalbos, jiems gresia mirtis. Iš viso yra 4 kategorijos, ir kuriai iš jų priskiriamas pacientas, priklauso nuo jo būklės. Tie, kuriems reikia padėti skubiai, priimami pirmiausia, o kitiems pagalba suteikiama po jų“, – į klausimą, ar yra kaip nors reglamentuota, per kiek laiko pacientui turi būti suteikta pagalba ir kodėl gydytojo traumatologo pagalbos reikia laukti taip ilgai, atsakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Audronė Sadzevičienė.
Skyriuje vyksta pertvarka
Anot gydytojos, prognozuoti kiek laiko praeis, kol pacientas, net ir atvežtas „greitosios”, pateks pas specialistą, negalima, nes diena dienai nelygu, o gydytojai traumatologai per parą priima 100-150 žmonių – nuo trečdalio iki pusės visų besikreipiančiųjų į Skubiosios pagalbos skyrių. Vedėjos teigimu, prognozuoti, kada skyriuje gali prireikti daugiau gydytojų traumatologų ar kitų specialistų, beveik neįmanoma.
„Priklausomai ir nuo oro sąlygų, ir nuo to, kada žmonės pašalpas gauna, kartais tenka į pagalbą kviestis kituose skyriuose dirbančius specialistus”, – balsas.lt sakė Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja. Šiose pareigose nuo kovo 1-osios dirbanti gydytoja patvirtino, kad skyriuje vasario antroje pusėje prasidėjo pertvarka.
„Anksčiau į mūsų skyrių gydytojai traumatologai ateidavo budėti pagal grafiką. O dabar jie įdarbinti mūsų skyriuje. Iš viso yra 11 gydytojų traumatologų etatų, kiekvienoje pamainoje budi po 2 gydytojus“, – sakė A. Sadzevičienė.
Jos teigimu, skirtingu krūviu dirba 18 gydytojų, 4 iš jų – vyresnieji rezidentai. „Bet jeigu budi gydytojas rezidentas, šalia vis tiek būna gydytojas traumatologas, turintis patirties, su kuriuo galima pasikonsultuoti“, – pridūrė A. Sadzevičienė.
„Sesutės“ turi pamatyti, kad pacientui blogėja
Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja aiškino, kad registratūroje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja, nepasikonsultavusi su gydytoju, iš tikrųjų pati negali duoti ligoniui jokių vaistų.
„Labai stiprus skausmas priskiriamas vienai iš 4 skubiosios pagalbos kategorijų. Slaugytojos stebi eilėje laukiančius pacientus ir jeigu kurio nors būklė staiga imtų blogėti, o skausmas, kurio stiprumas vertinamas balais, stiprėtų, jos turėtų pasirūpinti, kad toks žmogus greičiau patektų pas gydytoją. Apžiūrėjęs ligonį, jis skirs nuskausminamuosius vaistus“, – portalo balsas.lt žurnalistams aiškino A. Sadzevičienė.
Paprašyta pakomentuoti skaitytojos situaciją, kai sesutė atsakė be gydytojo negalinti duoti nuskausminamųjų, tačiau, atrodo, nepasidomėjo pacientės būkle, skyriaus vedėja pasiūlė nediskutuoti apie tai, ką kuris ne taip pasakė ar išgirdo. O iš esmės – „taip neturėtų būti, kad sesutė nepasidomi, dėl ko skundžiasi priėmimo laukiantis ligonis“.
„Jeigu žmogus kreipiasi, reikia iš naujo įvertinti jo būklę, jo skausmą – gal iš tikrųjų kas nors pasikeitė“, – pridūrė ji.
Suabejojote dėl diagnozės?
Suabejojusiam, ar teisingai nustatyta diagnozė, A. Sadzevičienė rekomenduoja kreiptis į kitą specialistą, visų pirma į savo šeimos gydytoją.
„Jeigu ligonio būklė negerėja ar net blogėja, kreiptis antrą kartą reikėtų nedelsiant“, – pabrėžė naujoji Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja A. Sadzevičienė.
Naujoji vedėja užsiminė, kad nesusipratimų tarp pacientų ir gydytojų pasitaiko, tačiau, anot jos, „neretai pacientų nepasitenkinimas kyla ne dėl to, kokia ir kaip buvo suteikta pagalba, bet dėl to, kad gydytojas su juo ne taip pakalbėjo”.
Vietoje pabaigos
Galima būtų ilgai svarstyti, ar į visus skaitytojų klausimus gydytoja atsakė. Tačiau jei jau vyksta pertvarka ir skyriui vadovauja naujas žmogus, paprasčiausiai palaukime…
