„Skaidrus verslas Lietuvoje? Gal, jūs, juokaujate?“ – tokia reakcija, greičiausia, neturėtų kažko nustebinti. Apklausus 58 užsienio ir lietuviško kapitalo įmones (veikiančias mūsų šalyje) paaiškėjo, kad su korupcija teko susidurti daugiau kaip pusei apklaustųjų (55 proc.).
Paaiškėjo, kad beveik pusė (43 proc.) skaidrų verslą palaikančių apklausos dalyvių per šiuos metus susidūrė su galimos korupcijos atvejais. Šiek tiek daugiau kaip penktadalis įmonių atstovų teigė, kad patyrė spaudimą iš valstybės tarnautojų, reikalaujančių „atsidėkoti“ už paslaugų atlikimą.
Apie 16 proc. verslo atstovų teigė, kad patyrė spaudimą dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose. Maža to, nors ir maža dalis verslininkų, vos 5 proc., tačiau jie prasitarė, kad sulaukė spaudimo iš politinių partijų dėl paramos, mainais už kurią būtų priimami verslui palankūs sprendimai.
Skaidri veikla neapsimoka?
Tik 34 proc. verslininkų buvo tvirtai įsitikinę, kad Lietuvos „apsimoka“ legali veikla. Panašus procentas apklaustųjų buvo linkęs teigti, kad labiau apsimoka nei neapsimoka. Tuo tarpu 17 proc. likutis patvirtino, kad legali veikla nėra efektyvi.
Už skaidrų verslą pasisakančios įmonės prioritetų tvarka sudėliojo aspektus, kodėl legali veikla jiems atrodo prasminga. Anot verslininkų, legalumas skatina didesnį patikimumą bei patrauklumą užsienio investicijoms.
Prie privalumų taip pat priskirta geresnė reputacija, lojalesni darbuotojai bei teigiamas bendruomenės požiūris į verslą. Tuo tarpu didžioji dauguma verslininkų pripažino, kad dirbant legaliai tenka didesnė administracinė našta, sumažėja veiklos efektyvumas, padidėja verslo bankroto rizika bei sumažėja pelnas.
Politinė-ekonominė situacija
Vos ketvirtadalis apklaustų verslininkų teigė, kad esama politinė-ekonominė Lietuvos situacija sudaro sąlygas laikytis galiojančių įstatymų ir mokėti numatytus mokesčius. Net penktadalis respondentų kategoriškai nesutiko su tokia nuomone.
Tik 26 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad galiojantys įstatymai leidžia skaidriai atsiskaityti su darbuotojais. Net 60 proc. verslininkų blaškėsi tarp dviejų nuomonių, o 14 proc. apklaustųjų aiškiai pasakė, kad skaidrumas yra sunkiai įsivaizduojamas.
Dar griežčiau atsiliepta prakalbus apie viešuosius pirkimus ir dalyvavimus konkursuose. Anot verslininkų, politinė-ekonominė situacija neleidžia skaidriai dalyvauti rengiamuose konkursuose. Apie visišką neskaidrumą prakalbo 28 proc., dar 47 proc. respondentų teigė manantys, kad konkursai yra labiau neskaidrūs nei skaidrūs.
Dokumentų neklastoja
Per apklausą paaiškėjo, kad, verslininkų nuomone, dokumentų klastojimas ir klaidingų duomenų teikimas, siekiant gauti valstybės ar ES finansavimą projektams nėra itin populiarūs sukčiauti linkusių įmonių žingsniai.
Anot verslo atstovų, labiausiai įmonės linkusios nemokėti, slėpti, vengti numatytų mokesčių (apie 54 proc.) bei vykdyti neskaidrų darbo apmokėjimą (apie 55 proc.).
