Vienas mirusiųjų – 10-19 metų amžiaus, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami ketvirtą dieną iš eilės.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 keturi buvo pilnai paskiepyti.
Praėjusią parą 672 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 8257 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1,2 tūkst. COVID-19 sergančių pacientų, 99 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 29,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir per 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai auga ir siekia 3548,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 38,7 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 663,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,8 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 163 žmonės – beveik tiek pat kaip ir ankstesnę parą.
46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1005 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė penki 80–89 metų žmonės, keturi mirusieji buvo 70–79 metų amžiaus, po vieną mirusįjį priklausė 90–99, 60–69 ir 10–19 metų amžiaus grupėms.
Keturi mirusieji buvo pilnai paskiepyti, tarp jų – ir jauniausias praėjusią parą miręs asmuo. Iš viso tokio amžiaus asmenų šalyje iki šiol mirė vos du.
Iš 7845 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 735. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 14,9 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 942 tūkst. žmonių. Pilnai vakcinuota apie 978 tūkst. gyventojų, dar 882 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,5 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 4,6 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,6 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 557 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 409 tūkst. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 68,6 tūkst. žmonių – maždaug 22 tūkst. mažiau nei prieš parą.
Šimonytė: sprendimą stabdyti galimybių pasą Vyriausybė priims kitą savaitę
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad jau kitą savaitę Vyriausybė apsispręs stabdyti galimybių pasą. Apie tokį sprendimą premjerė prakalbo po to, kai šią savaitę prezidentas sukritikavo galimybių paso naudingumą. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė jau kelias savaites turi planą panaikinti galimybių pasą.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių. Tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu taip pat, kur dabar taikomas galimybių pasas, kokie reikalavimai galėtų galimybių pasą pakeisti.
Ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas kitą trečiadienį“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
Taip premjerė kalbėjo paprašyta pakomentuoti prezidento Gitano Nausėdos šią savaitę išsakytą kritiką Vyriausybei dėl COVID-19 valdymo priemonių ir galimybių paso. G. Nausėdos teigimu, galimybių pasas Lietuvoje plintant omikron atmainai turi mažai naudos.
„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.
„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – toliau kalbėjo prezidentas.
Kartu prezidentas Vyriausybę skatino kuo greičiau keisti COVID-19 valdymo politiką. Tačiau į šią kritiką I. Šimonytė sureagavo pasakydama, kad politika pakeista jau seniai.
„Prezidento pasisakymų aš nevertinsiu. Bet pasakysiu, ką Vyriausybė daro. Tai pandemijos valdymo strategija yra jau kuris laikas pakeista. Ir ji pakeista pirmiausiai kalbant apie kontaktus, jų vertinimą, izoliacijos pareigą ir panašiai. Tas jau keletą savaičių veikia.
Taip pat buvo pakeista nedarbingumo išrašymo tvarka. Buvo apsispręsta dėl kritinių funkcijų, kuriomis, jeigu labai daug žmonių kažkuriuose kolektyvuose pradeda trūkti, kaip tada yra organizuojamas darbas. Tai pandemijos valdymo principai pakeisti iš esmės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
