Galimybių pasui įsigaliojus, skiepų priešininkai ėmė ieškoti būdų, kaip gauti ilgiau galiojantį galimybių pasą nesiskiepijant.
Kai kurie žmonės griebėsi tokių veiksmų, kaip papirkinėjimas ar skiepijimasis už pinigus.
Akiratyje – priklausomybių centre registruota moteris
Kone vienas iš išskirtiniausių atvejų – pernai lapkričio 18 d. įvykis. Tądien galimai nuo narkotikų priklausoma moteris už pinigus pasiskiepijo kito žmogaus vardu.
„Priklausomybių centre registruota moteris pasinaudojo kitam asmeniui priklausančiu dokumentu ir pasiskiepijo. Tai jai už piniginį atlygį pasiūlė prie jos privažiavęs nepažįstamasis“, – tv3.lt nurodo Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė kiek daugiau detalių apie šį įvykį.
Pasak komisariato atstovo Tomo Bražėno, 2021 m. lapkričio 18 d. 14:37 sostinės policija gavo pranešimą iš vakcinacijos centro darbuotojų. Pranešime nurodyta, kad į vakcinacijos centrą atvykusi 1987 m. gimusi moteris pasinaudojo svetimu dokumentu.
„Dėl šio įvykio tą pačią dieną pradėtas tyrimas pagal 2 Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą (BK 304 str.) ir dokumento pagrobimo (BK 302 str.). Už BK 304 str. pažeidimą gresia bauda, viešieji darbai arba areštas, o kaltais pagal BK 302 str. pripažinti žmonės gali net netekti laisvės 6 metams“, – tv3.lt komentuoja T. Bražėnas.
Kaip informuoja policijos atstovas, Vilniaus apskrities policija pagal panašias aplinkybes yra pradėjusi keturis tyrimus. Paskutinis iš jų – šių metų sausio 19 d. Trakuose.
„Visais atvejais nustatyti įtariamieji“, – sako T. Bražėnas.
Gydytojai pažiūrėjus į dokumentą, jaunuolis griebė jį iš rankų ir pabėgo
Atvejis, kai vienas žmogus sumoka kitam, kad pastarasis už jį pasiskiepytų nuo COVID-19, toli gražu ne pirmas. Prie vakcinacijos prisidedančio Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas prisimena atvejį, kai vakcinuotis atvyko du jauni vyrai.
Abu jie atvykę pateikė Nacionalinio kraujo centro medikams asmens tapatybės dokumentus. Vienas iš jų buvo paskiepytas, o kitas skiepo nebūtų gavęs, mat vizualiai akivaizdžiai neatitiko asmens tapatybės dokumente nurodytas amžius su tuo, kaip jaunuolis atrodė.
Pasak D. Gutausko, abu jaunuoliai vizualiai atrodė maždaug 20-ies metų amžiaus, tačiau pateikė virš 40-ies metų amžiaus žmonių dokumentus.
„Kai gydytoja paprašė nusiimti kaukę, kad įsitikintų, jog dokumentas yra tikrai to žmogaus, jis griebė gydytojai iš rankų kortelę ir pabėgo. Kitas jau buvo paskiepytas, pradėjo neramiai elgtis ir taip pat pabėgo. Pranešėme policijai. Ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta“, – tv3.lt pasakoja D. Gutauskas.
D. Gutauskas spėja, kad skiepytis šie jaunuoliai atvyko už pinigus. Pašnekovas nežino, kokia suma jaunuoliams galėjo būti sumokėta už pasiskiepijimą kito asmens vardu.
Dar vienas atvejis, kurį prisimena D. Gutauskas – Klaipėdos skyriuje Nacionalinio kraujo centro gydytoja paskiepijo kitą žmogų, bet įsivedė savo duomenis.
„Pasirodo, ji buvo giliai įsitikinusi prieš skiepus ir tokiu būdu norėjo suklastoti galimybių pasą. Perdavėme tai policijai, taip pat akreditavimo tarnybai, kad sustabdytų licenciją. Šiuo metu turime ikiteisminį tyrimą, o gydytoja yra atleista už šiurkščius darbo pažeidimus“, – sako D. Gutauskas.
D. Gutauskas mano, kad vakciną klastoti nusprendę žmonės yra tiesiog kvaili.
„Vieni kvailiai bijo vakcinuotis arba yra nusistatę prieš skiepus, o kiti už pinigus eina vakcinuotis svetimų žmonių vardu.
Pagalvokite, jie dažniausiai priima ne vieną dozę, o keletą, kiti galbūt ir 10. Žinoma, nežinau, nekalbėjau su tais žmonėmis. Tačiau pasiskiepijus keletą kartų daugiau negu nustatyta, gali prasidėti imuninis atsakas, dėl perteklinio vakcinavimo gali kilti rimtos problemos.
Toks elgesys yra visiškas savęs nesaugojimas ir kvailystė. 10 kartų iš eilės pasiskiepijus galima ir numirti, bus imuninis atsakas, gali kilti komplikacijos ir baigtis gali labai blogai“, – teigia D. Gutauskas.
Šie du atvejai yra vieninteliai, apie kuriuos Nacionalinis kraujo centras turi informacijos.
Klastoja testų rezultatus
Sukčiaujama ne tik skiepijantis. Paaiškėjo, kad klastojami ir COVID-19 testai. Praėjusį sekmadienį Vilniaus oro uoste trys skristi į užsienį susiruošę vyrai pareigūnams pateikė suklastotus COVID-19 testus.
Sekmadienio vakarą, apie 19 val. 40 min., oro uoste, išvykimo salėje, 30-metis vyras pateikė galbūt suklastotus COVID-19 testus.
Tą patį vakarą, po 10 minučių, išvykimo salėje, du 35-erių ir 31-erių vyrai pateikė galbūt suklastotus COVID-19 testus.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Įstatymas tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Siaučiant pandemijai, daugelis šalių reikalauja atvykėlių atlikti PGR arba antigeno tyrimą COVID-19 infekcijai nustatyti.
Naujosios Vilnios poliklinikos atvejis
Medikai taip pat ne pirmą kartą papuolė į teisėsaugos akiratį dėl skiepų klastojimo. Dar pernai spalio gale paaiškėjo, kad Naujosios Vilnios poliklinikoje, kaip įtariama, už kyšius buvo klastojami vakcinacijos nuo COVID-19 įrašai.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 d. gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
„Tai nėra privati medicinos įstaiga, šiai dienai yra šeši įtariamieji“, – BNS sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.
Įtariama, kad buvo mokami kyšiai už tai, kad medicinos darbuotojai į www.esveikata.lt duomenų bazę įrašytų klaidingus duomenis apie asmenų pasiskiepijimą nuo COVID-19, žinant, kad tomis datomis pastarieji poliklinikoje nesilankė ir jokiomis vakcinomis nesiskiepijo.
Pasak policijos, tokiu būdu asmenys neteisėtai įgijo galimybių pasus ir, neturėdami teisinio pagrindo, naudojosi paslaugomis, kuriomis galima naudotis tik turint galimybių pasą.
„Tokie veiksmai kėlė pavojų ir grėsmę žmonių sveikatai“, – tuo metu rašyta policijos pranešime.
Pagal turimą informaciją šiomis „paslaugomis“ galėjo pasinaudoti daugiau nei 200 asmenų. Ikiteisminiame tyrime įtariamiesiems Vilniaus apylinkės teismo nutartimis paskirtos kardomosios priemonės – nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo.
Nuo 2021 m. gegužės 1 d. iš viso policija yra pradėjusi 189 ikiteisminius tyrimus, susijusius su galimybių pasais ir skiepijimu. Daugiausiai, 161, dėl naudojimosi ne sau priklausančiu galimybių pasu, 20 – dėl dokumento klastojimo, 4 – dėl papirkimo.
Įstatymai numato, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
