Beveik 50 Seimo narių siūlo tirti konservatoriaus A. Kubiliaus Vyriausybės 2009-2012 metais vykdytą skolinimosi politiką, kuomet buvo skolinamasi ir iš komercinių bankų bei neviešai platinant Vyriausybės vertybinius popierius.
Tai numatantį Seimo nutarimo projektą pasirašė 23 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, 12 Socialdemokratų darbo frakcijos, 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, 6 Tvarka ir teisingumo frakcijos nariai bei liberalas Jonas Varkalys.
Nurodoma, kad Finansų ministerija 2009–2012 m. 7,5 mlrd. eurų pasiskolino galimai nepagrįstai didelėmis palūkanomis, siekiančiomis 9,375 proc., dėl šio skolinimosi Lietuvai sumokėti 3,2 mlrd. eurų palūkanų, arba apie 1,6 mlrd. eurų daugiau, nei buvo galima tikėtis pasiskolinus iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Tyrimu norima nustatyti, ar tuo metu finansų ministrės pareigas ėjusi I. Šimonytė nepadarė žalos valstybei, dėl kokių priežasčių nuspręsta skolintis iš TVF, iš kokių konkrečiai komercinių bankų, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis tuo matu skolinosi ministerija.
R. Žemaitaitis: gėda prieš Europą Lietuvai
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat pasirašė po parlamentarų siūlymu tirti XV-osios Vyriausybės skolinimosi politiką, bet atvirai tokią iniciatyvą vadina absurdu.
„Aš galiu pasakyti, aš apskritai nepalaikau šitų dalykų, aš apskritai esu prieš bet kokius tyrimus Seime, nes Seimas, pagal Konstituciją, įstatymų leidyba turi užsiimti, o ne ikiteisminiais tyrimais arba prokurorų veiksmais. Kadangi valstiečiai meta kažkokius tyrimus menamus, galimus, tai, jeigu meta, aš sutinku pasirašyti, bet tada tirkit viską absoliučiai, kas buvo. Ne tik už paskutinius metus, be tirkime viską nuo 1991 m., kada pradėjo dirbti. Tada tirkite, kniskitės, jeigu jūs norit“, - tv3.lt kalbėjo R. Žemaitaitis.
Vis dėlto parlamentaras po iniciatyva pasirašė. Anot R. Žemaitaičio, parašu palaikymą jis išreiškė tik dėl to, kad žino, jog tai absurdas.
„Aš pasirašiau, nes aš žinau, kad tai yra absurdinis dalykas ir negali Seimas tirti. Iš principo man, kaip teisininkui, yra sunku suvokti, kad Seime užsiiminėja ikiteisminių tyrimų institucijos veiksmais. Gėda prieš Europą Lietuvai“, - tvirtino Seimo narys.
Vadina susidorojimu su I. Šimonyte
Pats 2008-2012 m. Vyriausybės vadovas A. Kubilius parlamentarų parengtame tyrimo projekte mato daug faktinių klaidų ir mano, kad ši valdančiųjų iniciatyva yra nukreipta prieš I. Šimonytę.
„Matau vienintelį paaiškinimą: artėja prezidento rinkimai, yra svarstoma kuluaruose ir I. Šimonytės pavardė. Mano nuomone, tai rodo, kad socdemus ir valstiečius, nes daug ir valstiečių pasirašė, labiausiai gąsdina I. Šimonytės kandidatūra. O visi kiti dalykai, ką jie tirs – tai žinote, visų pirma, ten yra daug absurdų. Bet matau šitame veiksme didžiulę Šimonytės personalijos baimę“, - BNS sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, sprendimai dėl skolinimosi šaltinių buvo priiminėjami 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, kuomet finansų ministerijai vadovavo ne I. Šimonytė, o Algirdas Šemeta. Anot jo, tuomet buvo įvertinta ir TVF paskolą pasirinkusios Latvijos patirtis, galimas pavojus, kad TVF paskolą imtų ir Estija, o fondas „visas tris Baltijos šalis verstų devalvuoti savo valiutą“.
Politologas siūlo ne tirti, o pasimokyti
Tačiau Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius nemano, kad šiuo pasiūlymu valdantieji norėtų susidoroti su A. Kubiliumi ar I. Šimonyte, juk lemiamą žodį turėjo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Skolinimuisi pritarė prezidentė. Tai bent jau finansų ministras, prezidentė ir premjeras buvo atsakingi už to scenarijaus, kuris buvo pasirinktas Lietuvoje, įgyvendinimą. Kad jis socialiai ir ekonomiškai nebuvo naudingas, parodė artimiausias laikotarpis, nes Lietuva įkrito į didžiausią krizės duobę ir iš krizės išėjo viena paskutinį, neskaitant Graikijos“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Pasak politologo, naudingiau būtų ne tirti krizės metu priimtus sprendimus, o iš jų pasimokyti, kad netektų pakartoti analogiškų klaidų.
„Galbūt ne tiek tyrimas reikalingas, o apmąstymai, kodėl tokie sprendimai atsiranda, kodėl jie priimami. Iš esmės ir 2009 m. pradžioje buvo aišku, kad tas sprendimas nėra geras ir tinkamas, jis bus brangus ir už jį bus mokamas ateityje ilgai ir daug. Aš sakyčiau, kad tyrimas, kuris padėtų susivokti, kas ir kaip priima ekonominius sprendimus, gal ne tiek reikalaujant atsakomybės ar ieškant susidorojimo elementų, tai toks tyrimas būtų tiek patiems politikams, tiek ir esamiems, ir būsimiems ministrams ir premjerams naudingas“, - siūlė A. Krupavičius.
Ieškoti kaltų ar taikyti jiems sankcijas dėl krizės metais priimtų sprendimų būtų neprotingas ir nerezultatyvus kelias, mano A. Krupavičius. Tačiau atsakyti, kodėl tyrimas inicijuojamas tik dabar, politologui sunku. Galbūt, mano jis, valdantiesiems praėjusioje Seimo kadencijoje pritrūko politinės valios.
„Čia klausimas retorinis, į kurį nėra jokių gerų atsakymų. Manau, buvusi parlamentinė dauguma neturėjo valios ir ji būtų dar labiau kaltinama susidorojimu, priešų ieškojimu ir t.t. dabar, kai jau viena Seimo kadencija praėjo, galbūt savotiška senatis leidžia visoms pusėms objektyviai žiūrėti į buvusią situaciją ir sakyti, kad mes padarėme klaidų, kiti padarė klaidų. Sakyčiau, šiuo atveju tas ilgas laikas šiek tiek padeda gydyti žaizdas“, - svarstė A. Krupavičius.
