Teisingumo ministerija pateikė suinteresuotoms institucijoms svarstyti Vyriausybės įstatymo ir Seimo statuto pakeitimų ir papildymų projektus, kuriais siūloma nustatyti aiškią kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus atrankos tvarką.
Šiuo metu Lietuvoje nėra išsamiai nustatyta, kaip turėtų vykti kandidatų atrankos bei siūlymo procedūros skiriant mūsų šalies atstovus į šių teismų teisėjus.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, tai apsunkina tiek atrankas organizuojančias institucijas, tiek jose dalyvaujančius kandidatus, nes procedūrų teisinis neapibrėžtumas neleidžia užtikrinti jų aiškumo, skaidrumo, objektyvumo.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, jog visais atvejais kandidatų atranką organizuotų Vyriausybės sudaryta teisingumo ministro vadovaujama darbo grupė, į kurią taip pat įeitų užsienio reikalų ministras, Ministro Pirmininko kancleris, Seimo, Prezidentūros, prireikus, kitų organizacijų atstovai.
Apie atranką kiekvienu atveju būtų skelbiama "Valstybės žiniose" bei visų minėtų institucijų interneto svetainėse.
Kandidatai per nustatytą terminą Teisingumo ministerijai turėtų pateikti reikalingus dokumentus. Darbo grupė įvertintų kandidatų atitikimą nustatytiems reikalavimams, o prireikus organizuotų atranką žodžiu. Daugiausiai balsų surinkusias kandidatūras teisingumo ministras teiktų Vyriausybei, kuri priimtų galutinį sprendimą dėl tinkamiausios kandidatūros.
Kandidatūrų į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą siūlymo tvarka, ministro nuomone, turėtų būti analogiška kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą siūlymo tvarkai.
Visais atvejais galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė, pasikonsultavusi su Seimu ir gavusi Prezidento pritarimą.
Įvertinus pastabas ir pasiūlymus, projektai bus teikiami Vyriausybei, vėliau jiems turės pritarti Seimas.
