Vyriausybė, konstatuodama, kad asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, siūlo įteisinti galimybę juos rašyti originalo kalba. Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
"Naujajame įstatymo projekte akcentuojama, kad asmenvardis yra vienas iš svarbiausių žmogaus asmens nuosavybės elementų, ir tai yra pagrindinis asmens žymuo. Asmenvardis nėra lietuvių kalbos reguliavimo dalykas. Remiantis šiomis dviem prielaidomis siūlome reglamentuoti pavardžių rašymą žmonėms kiek galima paprastesne, liberalesne tvarka", - sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Siūloma, kad užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, mūsų šalies piliečiai, kurių tautybė nėra Lietuvos, mišrias santuokas sudarę asmenys, galėtų rinktis sulietuvintą ar ne pavardę lotyniškais asmenimis įsirašyti savo asmens dokumente - pase, asmens tapatybės kortelėje, leidime gyventi šalyje. Dar svarstoma, ar turėtų būti greta įrašoma ir transkripcija. Ateityje ketinama originalo kalba pradėti rašyti ir kituose dokumentuose.
Jei Seimas pritars, originalo kalba, lotyniškais rašmenimis asmenvardžiai galės būti pradėti naudoti nuo 2011 metų. Tiesa, iki 2013 metų dar nebus naudojami diakritiniai ženklai. Tai yra įvairūs taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė šių ketinimų rimtai vertinti neskuba. Anot jos, kai įstatymo projektas pasieks Seimą, o komisija su juo susipažins, tada ir galės plačiau komentuoti.
"Mes patys buvome už tai, kad lietuviams, sudariusiems santuoką su užsieniečiais, turėtų būti leista perrašyti vyro pavardę, kad ji nesikeistų. Jeigu jūsų vyras yra Smith, tai jūs Smitienė ar Smith. Tai šios nuostatos mes ir patys laikėmės, jeigu ten bus tokia, pritarsime. (...) Perbraukimai, l minkštosios būtų diskusijos klausimas. Mes, kalbininkai, kai rašome savo darbus, tai visokios raidės mums yra reikalingos, ypač, kai cituojame. Tai jau būtų diskusijų klausimas, įdomu, kaip Seimas nutartų, o su tais perbraukimais, jeigu būtų leista, dar atskira problema.
O dėl lenkų pavardžių rašymo komisija yra pasakiusi, kad čia politinis sprendimas - nėra jokių problemų ir net šriftą turime Palemoną, kuris rašo tomis lotyniško pagrindo kalbomis ir su visokiais diakritikais. Tai mums, kaip mokslininkams, nėra jokios problemos", - Eltai sakė I. Smetonienė.
Be to, VLKK vadovė pridūrė, kad priimant šias įstatymo pataisas reiktų atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Pagal jį Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
