Siekiant įveikti politinę korupciją siūloma įsteigti Privačių interesų registrą. Tai vienas iš pasiūlymų, kuris nuskambėjo Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje.
„Reikia įsteigti Privačių interesų registrą, į kurį suplauktų duomenys ir iš kitų registrų. Taip būtų palengvinta asmenims, pildantiems deklaraciją, ir būtų sunkiau nuslėpti duomenis, kuriuos norima nuslėpti“, – sakė pasitarime dalyvavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Deividas Rimkevičius.
Pasak jo, asmuo, deklaravęs savo privačius interesus, taptų skaidrus ir visuomenė galėtų jį kontroliuoti.
Diskusijoje dalyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kitų institucijų atstovai.
Jie pateikė savo nuomonę dėl viešųjų pirkimų skaidrinimo pasiūlymų, pagal kuriuos viešuosiuose pirkimuose sprendimus priimantys asmenys privalėtų deklaruoti visus savo kontaktinius asmenis, o valdžios įstaigų atstovų pasitarimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo ar Europos Sąjungos lėšų skirstymo būtų stenografuojami ar įrašomi ir esant reikalui viešinami. Taip pat buvo diskutuojama apie lobistinės veiklos reguliavimo tobulinimą, išklausyti institucijų atstovų pasiūlymai dėl kitų įstatymų pakeitimų, kurie galėtų mažinti politinės korupcijos apraiškas Lietuvoje.
Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas pristatė Vyriausybės potvarkiu suburtos darbo grupės analizę, kuri šiuo metu vertina galimybes reguliuoti politikų interesų konfliktus, perduodant jų valdomus vertybinius popierius specialiesiems fondams.
„Teisinė aplinka šiuo metu leidžia pačiam politikui apsispręsti ir perduoti savo akcijas ar kitus vertybinius popierius profesionaliam administratoriui ir taip išvengti galimų interesų konfliktų“, – teigė finansų viceministras A. Vitkauskas.
Jo manymu, jei politikams būtų nustatyta tokia prievolė, reikėtų mąstyti ir apie dėl šios prievolės atsiradusių kaštų kompensavimą: „Tai būtų brangus reguliavimo instrumentas. Vis dėlto šiuo metu politikai turi nusišalinimo nuo klausimų sprendimo galimybę, kita vertus, jei reikia nuolat nusišalinti, reikėtų galvoti ir apie turto perdavimą“.
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Sigita Jurgelevičienė atkreipė dėmesį, kad įstaigų ar įmonių vadovai pagal dabar galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą neprivalo pasirašyti nešališkumo deklaracijos, o tai tikrai būtų reikalinga.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romas Zienka suabejojo, ar verta įrašinėti, stenografuoti visus viešųjų pirkimų posėdžius, kur priimami sprendimai, nes pagal šios institucijos praktiką visi neteisėti sprendimai yra priimami tikrai ne viešųjų pirkimų komisijų posėdžių metu.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovo teigimu, didžiausia spraga lobizme – nereguliuojama asociacijų lobistinė veikla. Todėl Seimo narių grupė svarstys galimybę kreiptis į Seimo valdybą ir burti darbo grupę naujam Lobistinės veiklos įstatymui parengti.
Pasitarime buvo užsiminta ir apie visuomenininkų siūlymą viešinti rezonansinių bylų ieškininės senaties terminus, kad visuomenei būtų aiškesnis bylos tyrimo procesas. Visuomenininkų nuomone, tai leistų drausminti galimą bylų tyrimo vilkinimą.
Pasak diskusijos iniciatorės, Seimo narės Agnės Bilotaitės, reikia kalbėti garsiai ir atvirai net ir tokiomis jautriomis temomis, kaip politinė korupcija.
„Daug kas iš tikrųjų priklauso ir nuo pačių politikų, tai labai apsunkina tokių klausimų efektyvų sprendimą. Išklausę institucijų nuomonių, lauksime išdėstytų pasiūlymų raštu, kuriuos Seimo narių grupė išanalizuos ir registruos atitinkamas įstatymų pataisas“, – sakė A. Bilotaitė.
Diskusijoje dalyvavo Seimo narių „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ grupės atstovai A. Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Saulius Stoma.
