Valstiečių liaudininkų sąjunga keičia savo ilgalaikę poziciją dėl atominės energetikos ir siūlo svarstyti jos alternatyvas.
"Aplinkosauginiai aspektai, neišnaudotas Lietuvos potencialas atsinaujinančių energijos šaltinių, biokuro gamybos srityse, o svarbiausia, konkuruojančių atominių elektrinių projektai Kaliningrade ir Baltarusijoje, kelia pagrįstas abejones dėl būtinybės statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje", - antradienį spaudos konferencijoje sakė mišriai Seimo narių grupei priklausantis Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Antanas Baura.
Politiko nuomone, vargu ar Lietuva pajėgs pastatyti pigesnę atominę elektrinę nei kaimynai, kurių nesaisto jokie įsipareigojimai Europos Sąjungai dėl reaktorių saugumo. Anot A. Bauros, energetikos ministras Arvydas Sekmokas pats pripažįsta, kad nėra aiškios elektrinės statybos kaštų analizės ir preliminarūs skaičiai kol kas nemažina abejonių dėl statybų tikslingumo. Parlamentaro nuomone, Lietuvai įsiliejus į europinių tinklų sistemą per elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją dabartinis elektros poreikis gerokai sumažės.
"Galimos alternatyvos - nepanaudotas žemės ir miško turtas. Biokuro rinkos augimas leistų atsitiesti visam ūkiui - didinti šiandien taip trūkstamų darbo vietų skaičių regionuose, taip pat sutaupytų milijardus, mokamus už importuotas gamtines dujas", - teigia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
"Pavyzdžiui Lietuvoje kasmet susidaro apie 400 mln. tonų šiaudų, iš kurių nesunaudotų lieka nuo 0,5 mln. iki 1,5 mln. tonų. Juos panaudojus kurui būtų galima gauti nuo 300 iki 900 MW šiluminę galią. Dabar šio pigiausio kuro energetiniams reikalams sunaudojama tik 1,5-2 proc. galimų išteklių", - sakė jis.
Pasak Ignalinos mero Bronio Ropės, jo savivaldybės pavyzdys rodo, jog galima šilumą gaminti be įvežtinio kuro: dujų ar anglies. "Miestui ir rajonui šiluma tiekiama deginant medienos atliekas, todėl mes galime ramiai miegoti, net jei ryt būtų nutrauktas dujų tiekimas ar trūktų anglies", - sakė B. Ropė.
Jo pastebėjimais, iki šiol nepanaudojama menkavertė mediena, kurios vidutiniškai šalies miškuose kasmet susidaro 700 tūkst. kubinių metrų. Mero manymu, medienos kuro ištekliai gali būti papildyti auginant energetinius želdinius - greitai augančių medžių ir krūmų plantacijas.
Pasak spaudos konferencijos dalyvių, naujos Visagino atominės elektrinės projekte numatoma statyti nuo 800-1600 megavatų (MW) elektrinę. "Tačiau ekspertų nuomone, žemyninėje Lietuvos dalyje realus vien vėjo jėgainių potencialas gali būti daugiau negu 1200 MW, be to, galimas 1000 MW vėjo jėgainių parkų įrengimas Baltijos jūroje. Jeigu kartu su vėjo energetika būtų stipriai plėtojama, pavyzdžiui, augalų biomasės energetika - tai nauja atominė elektrinė taptų nereikalinga", - įsitikinęs B. Ropė.
Politikai pažymėjo, kad biokuro naudojimas ne tik teigiamai atsilieptų Lietuvos ūkiui, bet ir sumažintų aplinkos taršą, mat jis nuo 40 iki 80 proc. mažiau taršesnis už importuojamą iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą.
Valstiečiai liaudininkai įsitikinę, kad norint Lietuvai turėti elektros energiją ne už 10-15 metų, o dabar, būtina pavesti Energetikos ministerijai sukurti konkrečią programą, kurią būtų galima paruošti per kelis mėnesius, paskirti jos koordinatorių bei skatinti ūkininkus imtis biokuro gamybos.
