Kartu su švietimo reforma įvesti moksleivio krepšeliai ne kartą tapo aršių diskusijų objektu. Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų, ne taip seniai įsigaliojusią tvarką naikinti ir pereiti prie kitokios finansavimo sistemos.
Siūloma atsisakyti krepšelių sistemos
Seimo švietimo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas neseniai Seime vykusioje konferencijoje „Teisių ir pareigų santykis švietimo sistemoje: įtaka moksleivių ugdymui ir mokytojo statusui“ kalbėjo apie naujojo švietimo įstatymo priėmimą ir kai kuriuos jo punktus. „Opozicija nepritaria finansavimo modeliui – finansavimas paskui mokinį, bet dabar gal jau reiktų to atsisakyti. Žinoma, krepšelio įvedimas buvo geras žingsnis tuo metu, bet svarbu žiūrėti ir į mokymo kokybę – krepšeliai skatina konkurenciją. Esama nemažai susipriešinimo, mokyklos kovoja dėl vaikų ir net nederamai besielgiančius vaikus stengiasi išlaikyti. Rinka iškreipta ir tokia sistemą turi tik viena Lietuva“, – kalbėjo V. Gedvilas.
Politiko teigimu, tuo metu, kai mokytojai negaudavo laiku atlyginimų, krepšelių sistemą situaciją gelbėjo, bet dabar to nebereikia: „Tuo metu finansavimas buvo pradėtas per mokinius ir taip buvo formuojamas mokyklos biudžetas. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Visi mes norime, kad mūsų vaikai gautų gerą išsilavinimą ir galėtų siekti kitų tikslų – galėtų mokytis aukštosiose mokyklose, kolegijose ar kitose mokymo įstaigose. Šiuo metu kiekviena mokykla labai stengiasi išlaikyti turimus mokinius, net jei šie elgiasi nederamai, nesimoko.“
Politiko teigimu, finasavimą reiktų išlaikyti tokį pat, bet pinigus skirti savivaldybėms pagal esamą mokinių skaičių: „Būtų nustatyta, kokios sumos reikia vienam moksleiviui ir savivaldybė finansavimą gautų. Tai padėtų išlaikyti mokylų tinklą ir gerinti situaciją. Žinoma, privaloma griežtai nustatyti, kad tie pinigai būtų skirti tik švietimui ir niekam daugiau.“
Ministras: krepšeliai puikiai veikia užsienio šalyse
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasiteiravus švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiau, kaip šis vertina siūlymus naikinti krepšelių sistemą, šis sakė: „Manau, kad tokie pasisakymai, nesiūlant alternatyvos, yra labaiu politika nei geresnių sprendimų paieška. Profesinės sąjungos palaikė ir džiaugėsi ikimokyklinio krepšelio įvedimu, kaip būdu spręsti stabiliai finansavimo klausimus. Kalbant apie tai, kad, neva, egzituoja plika konkurencija, pamirštama, kad esama nemažai saugiklių ir svertų, kurie užtikrina situacijos stabilumą.“
Ministro teigimu, būtina skatinti mokyklų savarankiškumą ir lėšų įtraukimą, nes krepšelių sistemos puikiai veikia Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje.
Krepšelio metodiką reikia tobulinti, nes be jos bus blogiau
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Vytautas Giedraitis, kalbėdamas apie dabartinį švietimo sistemos finansavimą, sakė: „Krepšelis turi ydų, bet tai metodikos tobulinimo reikalas. Krepšelis – teisingumo metodika. Ši metodika nėra atgyvenusi, ją reikia tobulinti.“
V. Giedraičio teigimu, vargu, ar būtų gerai, jei atskirų rajonų, tokių kaip Akmenė ar Alytus, švietimo įstaigų finansavimo klausimai būtų sprendžiami kaip nors išskirtinai. „Be krepšelio problemų būtų žymiai daugiau“, – sakė mokyklų vadovų asociacijų prezidentas.
