Seimo narės, valstietės Virginijos Vingrienės teigimu, pakuočių tvarkymo sistema mūsų šalyje tebėra kamuojama neatidėliotinai spręstinų problemų.
„Jau daugybę metų įgyvendinama konteinerinė rūšiavimo sistema niekaip neduoda norimo poveikio ir neskatina gyventojų ekologinio sąmoningumo rūšiuojant atliekas. Trūksta pakuotėms skirtų konteinerių, o jos pačios yra išvežamos per retai, todėl nemaža dalis pakuočių atliekų neišvengiamai patenka į mišrų buitinių atliekų srautą. Trūksta ir rūšiavimo sąmoningumo“, – tvirtino V. Vingrienė.
Seimo narė siekia, kad užstato sistema apimtų ir vyno bei stipriųjų gėrimų tarą.
Gyventojams nepatinka kvapai
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė teigė, kad užstato sistemoje sutvarkoma virš 90 proc. pakuočių, kai konteinerinė sistema nėra tokia efektyvi.
Aplinkos ministerijos atstovės teigimu, ekspertai pastebi, kad nors užstato sistemos plėtra pareikalautų daugiau investicijų, ji būtų efektyvesnė nei praplėstas konteinerių sistemos tinklas.
„Ten [taromatuose] surenkamos pakuotės beveik 100 proc. yra tinkamos perdirbimui“, – pažymėjo A. Bagočiūtė.
Jos tvirtinimu, didžioji dalis gyventojų pritaria užstato sistemos plėtrai ir nori, kad būtų galima priduoti ir stipraus alkoholio butelius. Gyventojai taip pat norėtų, kad panašios užstato sistemos būtų taikomos ir priduodant, pavyzdžiui, padangas ar alyvą.
Aplinkos ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis naujienų agentūrai BNS pirmadienį teigė, kad artimiausiu metu planuojama rengti studiją dėl galimybės užstato sistemą taikyti padangoms.
A. Bagočiūtė pažymėjo, kad nors didžioji dalis gyventojų teigiamai vertina taromatų sistemą, tačiau gaunama skundų dėl to, kad taromatai nepakankamai greitai ištuštinami, iš jų sklinda nemalonūs kvapai.
„Praplėtus, mes turėtume galvoti, kaip efektyvinti tą sistemą, kad skundų nesulauktume“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Abejoja dėl degtinės butelių taromatuose
Taromatus valdančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius” direktorius Gintaras Varnas teigė, kad Lietuva jau yra viršijusi Europos Sąjungos 2029 metams iškeltus tikslus.
„Užstato sistema veikia puikiai <...>, labai logiška, kad atsiranda nuomonių, kur ją galima panaudoti, kur galima ją išplėsti. Bet užstato sistema nėra skirta visoms pakuotėms“, – kalbėjo G. Varnas.
Jis pažymėjo, kad stiprūs alkoholiniai gėrimai, tokie kaip degtinė ar konjakas, dažniausiai yra vartojami namie ir restoranuose.
„Grybautojas, eidamas į mišką, paims mineralinio buteliuką, galbūt alaus skardinę, bet mažai tikėtina, kad jis pasiims degtinės ar šampano butelį ir taip atšvęs rastą grybą po medžiu“, – pasakojo taromatus kuruojančios įstaigos vadovas.
G. Varno teigimu, dėl šios priežasties stiprių alkoholinių gėrimų tara neteršia gamtos taip, kaip plastikiniai buteliai ar skardinės. Dėl šios priežasties, specialisto tvirtinimu, užstato sistemos praplėtimas yra svarstytinas.
Jis taip pat pažymėjo, kad stiprieji gėrimai yra daug brangesni, tad klausimas, ar gyventojai bus motyvuoti grąžinti butelį ir atgauti 10 centų, jei gėrimui išleido 10 eurų ar daugiau.
G. Varno teigimu, stiklinių pakuočių surinkimas jau dabar yra daug mažesnis nei skardinių ar plastikinių. Pagrindinės priežastys – stiklinės pakuotės yra sunkios ir jos gali dužti.
„Užstato sistema gerai veikia <...>. Negalime garantuoti, kad ji taip pat gerai veiks stipriųjų alkoholinių gėrimų atžvilgiu“, – svarstė taromatus valdančios įstaigos direktorius.
Stipriųjų gėrimų buteliai į užstato sistemą įtraukti tik dviejose Europos šalyse.
„Tai parodo, kad ir kitos šalys turi abejonių“, – pastebėjo G. Varnas.
Jis situaciją palygino su Suomija, kur stiklinių pakuočių kaina yra šešis kartus didesnė nei Lietuvoje, tad neatmetama galimybė, kad tiek pat stiklo tara gali pabrangti ir Lietuvoje, jeigu bus nutarta plėsti taromatų sistemą ir į juos priimti stipriųjų gėrimų butelius.
G. Varnas teigė, kad jei užstato sistema būtų praplėsta, taromatams reikėtų daug didesnio ploto prie parduotuvių ir galbūt reikėtų pakeisti jau pastatytus taromatus.
