Intensyviai vykstančios diskusijos, lėmė ir patvirtintą aukštojo mokslo pertvarkos planą, ir kitų, ilgai atidėliotų priemonių patvirtinimą. Kiek apleista idėja, buvo vėl neseniai prisiminta – R. Karbauskis įsitikinęs, kad reikia naikinti brandos egzaminus mokykloje.
Egzaminų džiaugsmai ir skausmai
Kaip ir kasmet, paaiškėjus brandos egzaminų rezultatams, abiturientai neslėpė džiaugsmo bei nusivylimo po jų paskelbimo. Turbūt nėra nė vieno, kuris pasakytų, kad egzaminai nesukėlė streso ir jaudulio. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai, 2017 metais egzaminų neišlaikymų skaičius sumažėjo – neišlaikyta 4,55 proc. valstybinių brandos egzaminų.
Remiantis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, didžiausias mokinių skaičius, neišlaikiusių egzaminų yra tarp tų, kurie laikė lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos valstybinius brandos egzaminus. Tokia tendencija stebima ketvirtus metus iš eilės.
NEC duomenimis, šiais metais buvo pateikta 908 apeliacijos dėl pagrindinės sesijos VBE įvertinimo. Pagal Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkoje apibrėžtas procedūras išnagrinėjus apeliacijai pateiktus egzaminų darbus, buvo pakeisti 200 darbų (22 proc.) įvertinimai.
Apeliacijų nagrinėjimo metu įvertinimai buvo ir didinami, ir mažinami. Iš 200 darbų, kuriuose buvo keisti įvertinimai, padidinti 82 proc. darbų įvertinimai, sumažinti – 18 proc. darbų įvertinimai. Kaip ir kasmet, matomas didesnės dalies abiturientų skaičiaus nusivylimas, nepasitenkinimas vienu ar keliais egzaminais.
Valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo 1739 kandidatai. Jie iš viso gavo 2329 šimtukus.
Be to, nemažėja ir teigiančių, kad brandos egzaminai – sėkmės dalykas, neparodantis tikrųjų gebėjimų. O nesėkmės atveju – visiškai sujaukiantis jaunuolio gyvenimo planus. Regis, nenuostabu, kodėl valstiečių lyderis siūlo tokią idėją.
Ką mano jaunimas?
Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti tvarka dėl stojimo į aukštąsias mokyklas, nėra visiškai objektyvi. Regis, Lietuvos jaunimas gerai suvokia, kad neretai egzaminų rezultatus nulemia tiesiog sėkmė. Tačiau visiško jų atsisakymo – neįsivaizduoja.
„Jei moksleivis moka 10 proc. visos informacijos ir egzamino metu jam pasiseka gauti klausimus būtent iš jos, jo rezultatai bus geresni nei to, kuris moka 90 proc. informacijos, tačiau gauna klausimus iš likusių 10 proc., kurių nemoka. Tai nėra visai sąžininga“, - teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas.
Visiškai atsisakius brandos egzaminų vertinimas taip pat ne visai atitiktų realią situaciją, nes galbūt, mokytojai būtų suinteresuoti rašyti aukštesnius pažymius. „Galbūt tinkamiausias variantas būtų vidurkis – remtis tiek metiniais balais, tiek egzaminų rezultatais. Manau, tokia sistema šiuo metu būtų objektyviausia ir įgyvendinama Lietuvoje“, – teigia LSS prezidentas.
Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) suvokdama dabartinę bendrojo lavinimo mokyklų padėtį nepritartų valstybinių brandos egzaminų naikinimui.
„Manome, kad skirtingose mokyklose mokiniai pažymius gauna už skirtingas veiklas, todėl toks vertinimo būdas būtų neobjektyvus. Jei stojant į auštąsias mokyklas užtektų tik pažymių atsirastų papildomi kriterijai, galime daryti prielaidą, kad tai būtų specifiniai universitetų egzaminai.
Nors esamą nacionalinę egzaminų sistemą reikia tobulintu, mūsų manymu, centralizuotų valstybinių brandose egzaminų panaikinimas sukeltų didesnį sąmyšį ir neobjektyvų vertinimą. Siekdami sumažinti abiturientų patiriamą stresą siūlytumėme brandos egzaminą skaidyti per kelias pakopas (pavyzdžiui, vieną egzamino dalį laikyti po III gimnazijos klasės, o likusį po IV), o pažymius palikti kaip vieną iš galutinio balo sudedamųjų dalių.
Taip pat stojant į aukštąsias mokyklas siūlytumėme atsižvelgti į mokinio motyvaciją mokytis pasirinktoje studijų programoje bei skirti papildomų balų už visuomeninę, pilietinę, savanorišką veiklą“, – įsitikinusi kalbėjo LMS prezidentė Raminta Matulytė.
Įmanoma Lietuvoje?
Bandant įsivaizduoti švietimo sistemą be brandos egzaminų mokykloje, bene vienas pirmųjų kylančių klausimų – ar tai iš vis įmanoma įgyvendinti Lietuvoje? Juolab, ar toks pokytis nesudarytų lengvesnes galimybes neobjektyviam vertinimui, susitarimams ir mokytojų papirkimams dėl aukštesnių balų.
Būtent šią problemą mato ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. „Iš esmės nepritariame tokiai iniciatyvai, nes manome, kad visuomenė dar tam nepasirengusi, juk pagal korupcijos suvokimo indeksą korupcijos lygis Lietuvoje vis dar gana aukštas. Todėl galimybė dėl susitarimų neobjektyviai vertinti, manau, gana didelė.
Egzaminai tikrai leidžia skaidriau ir patikimiau įvertinti mokinių pasiekimus. Apskritai, brandos egzaminų mokyklose įvedimas - vienas iš geriausių dalykų per visas nesibaigiančias švietimo reformas Nepriklausomybės laikotarpiu: abiturientams nebereikia laikyti egzaminų du kartus - mokykloje ir stojant į aukštąsias mokyklas“, – portalui tv3.lt kalbėjo A. Navickas.
O štai portalo tv3.lt pakalbintas R. Karbauskis, atsakė itin lakoniškai. „Idėja keisti moksleivių vertinimo sistemą aptarinėjama jau senokai, tačiau tai atsakingas sprendimas, kuriam reikia pasiruošti, informuoti visas susijusias grupes ir turėti aiškų įgyvendinimo planą. Šiuo metu Seime laukiama ŠMM ruošiamų detalių siūlymų, kuriuos įvertinus ir išdiskutavus bus priiminėjami sprendimai“, – portalui tv3.lt nurodė politikas.
Gilesnėmis įžvalgomis nepasidalino ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovė Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė.
„Kol kas LAMA BPO kartu su ŠMM dar diskutuoja apie konkursinio balo sandaros pokyčius, modeliuoja galimų pokyčių pasekmes, todėl kalbėti dar anksti. Nors nepanašu, kad valstybinių brandos egzaminų bus atsisakyta, tik jie nebus vienintelis kriterijus“, – portalui tv3.lt nurodė asociacijos atstovė.
ŠMM: kaupiamojo vertinimo sistema bus
Kaupiamojo vertinimo sistemos įgyvendinimas yra numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Klausimas – reikia ar nereikia kaupiamojo vertinimo, jau praeitis, portalui tv3.lt nurodė ŠMM ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
„Dabarties klausimas – koks jis turi būti ir kaip geriausiai pasiruošti jo įgyvendinimui? Tikslas yra visapusiškiau vertinti ugdomas mokinių kompetencijas ir užtikrinti nuoseklų bei nuolatinį jų mokymąsi. Šiuo metu esame susikoncentravę į diskusijas kaip praktiškai kaupiamojo vertinimo sistema turi atrodyti, vertiname ir tarptautiškai pasiteisinusias praktikas, pavyzdžiui tarptautinio bakalaureato programą. Joje vertinimas susideda iš kelių 11-12 klasės metu vykstančių atsiskaitymų, kurie yra „standartizuoti“.
Šie įvertinimai leidžia geriau atskleisti mokinio įgytas kompetencijas, pavyzdžiui, jei kalbėtume apie chemiją, tai vertinami galėtų būti laboratoriniai darbai, jei apie lietuvių kalbą, tai vienas vertinimas galėtų būti esė, kitas – teksto analizė, trečias – prezentacijos pasirinkta tema rengimas.
Galop, jei norime vertinti pavyzdžiui gebėjimo dirbti komandoje kompetenciją, tai egzamino metu tai padaryti sudėtinga, o jei turime kaupiamojo vertinimo sistemą, tai užduočių įvairovė ir galimybės tai realizuoti gerokai palankesnės. Galiausiai, atsiskaitymai vyktų skirtingu metu, jie būtų įvairūs, moksleiviams krūvis būtų pasiskirstęs tolygiai, galutinis jų įvertinimas nepriklausytų tik nuo vieno atsiskaitymo – egzamino.
Pereinant prie tokios kaupiamosios sistemos mes stipriai sumažinsime vaikų stresą prieš egzaminus, o taip pat ir mokytojus padarysime laisvesnius, ne tokius priklausomus nuo egzaminų programų“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Pasak jo, perėjimas turi būti nuoseklus, įvertinant rizikas. Kaip ir paminėtą neobjektyvaus susitarimo su mokytojais. „Dėl neobjektyvaus vertinimo ar nesąžiningumo - ją būtina įvertinti ir tinkamai pasiruošti, siekiant tinkamo sistemos veikimo. Bet vėl gi, pasaulyje matome jau sukurtų sprendimų – jau minėtoje tarptautinio bakalaureato programoje vertinimas yra paliktas mokytojams mokykloje, bet kasmet 10% darbų atsitiktine tvarka yra pervertinami, o tuomet imamasi veiksmų. Tai galima būtų pritaikyti ir kaupiamajam vertinimui“, – sakė A.Varanauskas.
