Stojimo prašymuose buvo galima įtraukti iki 9 pageidavimų, tad nelikus dalies studijų programų stojantieji galėjo varžytis dėl likusių savo prašymuose nurodytų programų. Tačiau, kas nutinka, kai išsipildo blogiausias scenarijus ir visos studijų programos, į kurias pretendavo jaunas žmogus, uždaromos?
Formalios frazės įgavo prasmę
Tą pačią liepos 19 d. LAMA BPO išplatino pranešimą, kad aukštosios mokyklos sustabdė priėmimą į 64 studijų programas. Tą kartą asociacijos atstovė Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė teigė, kad priėmimas į šias studijų programas sustabdytas pačių universitetų ir kolegijų sprendimu nesulaukiant stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis arba sulaukiant per mažai priėmimo prašymų.
Visgi, tą dieną nebuvo skelbiamas visas programų sąrašas. Anaiptol, daugiausia programų neteko Klaipėdos ir Lietuvos edukologijos po 12, o Šiaulių ir Vytauto Didžiojo universitetai po 7. Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad aukštosioms mokykloms uždarius kai kurias programas, stojantieji bus nukreipti į kitas studijų programas toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje.
Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimai studijuoti buvo skelbiami liepos 24-ąją. Vėliau bus vykdomas papildomas priėmimas. Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvavo 19 universitetų ir 21 kolegija. Iš viso priėmimas vykdomas į maždaug 700 studijų programų aukštosiose mokyklose.
Aršių diskusijų ir dėmesio sulaukusiame aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos plane buvo kalbama apie regionų stiprinimą. Pagal birželio pabaigoje patvirtintą pertvarkos planą, Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.
Buvo siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus.
Abiturientė iš Šiaulių: jaučiuosi sužlugdyta
Blogiausią scenarijų šiuo metu išgyvena ir abiturientė Greta (pavardė redakcijai žinoma) iš Šiaulių. Mergina portalui tv3.lt pasakojo, kad mokykloje mokėsi gerai ir turėdama nemažą balą, jautėsi drąsiai pateikusi prašymą. Nors rinkosi tarp Vilniaus ir Šiaulių, asmeninės priežastys padiktavo gimtojo miesto pasirinkimą. Tačiau jis – netikėtai apkarto.
„Mano situacija tokia, kad pildydama stojimo prašymą, pasirinkau tris studijų programas iš socialinių mokslų srities Šiaulių universitete (ŠU). Ir jokių kitų variantų neturėjau. Skelbiant įstojusių sąrašus, pamačiau, kad niekur nesu kviečiama. O paskambinusi į ŠU sužinojau, kad nė viena iš tų programų nėra vykdoma.
Iš viso ŠU sistema rodė turinti penkias studijų programas, o LAMA BPO leido rinktis tarp trijų. Ir nebeliko nė vienos. Man dabar beliko laukti trečiojo etapo, todėl dabar rizikuoju gauti iš vis kažkur vietą arba ne.
Atvirai pasakius, jaučiuosi labai blogai, tiesiog sužlugdyta. Pabandykit įsivaizduot, kad štai, kuri planus, svajoji, rašai prašymus ir į valstybės finansuojamas vietas, ir į nefinansuojamas, o galiausiai – lieki be nieko“, – neslėpė nusivylimo abiturientė.
Mergina įsitikinusi, kad universitetas ar kažkuri kita švietimą kuruojanti institucija turėjo įspėti būsimus studentus apie tokias galimybes, o nepalikti juos „ant ledo“. Juolab, ji tokia ne viena, net artimiausioje aplinkoje – be studijų likęs ir jos klasiokas.
„Absurdiška atrodo, kad studentai tą pačią dieną, kai atvažiuoja prašymo pasirašyti ar pasiklausti, informuojami apie nevykdomą programą ar programas. Bet juk keista, kodėl nebeleidžia laukti antro ar trečio etapo, kuomet padaugėtų studentų ir galbūt užsipildytų programa.
Visgi, lauksiu trečiojo etapo. Galbūt dar Šiauliai galės pasiūlyti ką nors arba stosiu į Vilnių, bet tai tikrai apriboja pasirinkimo galimybes“, – įsitikinusi portalui tv3.lt sakė Greta.
ŠU atstovas: nukreipimas kitur – neplanuotas pasirinkimo koregavimas
Lietuvoje viešojoje erdvėje jau praėjusią savaitę turbūt labiausiai tas klausimas matėsi, kai studentai pradėjo iš LAMA BPO laiškus gauti, kad kažkuriam universitete, kažkuri studijų programa nesurenka studentų, todėl siūloma studijuoti kitur.
„Jau tada kilo tam tikra sumaištis. Bet vakar, kai buvo paskelbti kvietimai studijuoti, mes pastebėjom, kad vyksta tai, ką mes numanėm – abiturientai tuo nesidžiaugia.
Pavyzdžiui, norėjo žmogus studijuoti inžineriją Šiauliuose, o sužino, kad yra kviečiamas į Vilnių. Tai lyg ir turėtų kelti džiaugsmą, bet tiems žmonėms kelia daugiau siaubo, nes jie tiesiog negali išvažiuoti į sostinę, todėl rinkosi studijas Šiauliuose. Vakar visą dieną bendravom priėmimo komisijoje su nusivylusiais žmonėmis. Atėjo ir abiturientai, ir jų tėvai“, – portalui tv3.lt sakė Šiaulių universiteto komunikacijos vadovas Modestas Grigaliūnas.
Pasak universiteto atstovo, būsimi studentai šį pokytį matė, kaip nesėkmę, nes jie negali studijuoti ten kur leidžia galimybės. Todėl nesusidarius pakankamai grupei, Šiauliuose norintiesiems studijuoti žmonėms reikia laukti arba kitų etapų, arba praleisti vienus metus.
„Laikomasi tokios pozicijos, kad pasiūlyti kiek įmanoma panašesnę studijų programą į tą, kurią žmogus rinkosi, o tas pasiūlymas gali būti tiek toje pačioje, tiek kitoje aukštojoje mokykloje. Ir tokiu atveju pasiūlymai gali netikti tik pavieniams žmonėms. Visgi, kai nukreipia į kitą miestą, tai jau yra neplanuotas žmogaus pasirinkimo koregavimas.
ŠU dabar yra suformuotos aštuonios programos, o likusių, skelbtų priėmime programų kandidatai – priversti rinktis kitus variantus. Turbūt taip nebūtų, jeigu ministerija nebūtų nusprendusi, kad minimalų skaičių privaloma surinkti per pirmąjį etapą. Nes mes visada matydavome, kad grupes suformuojam per visus etapus“, – tvirtina M. Grigaliūnas.
Pasak atstovo, ministerija ir LAMA BPO skelbia, kad per pirmąjį etapą sėkmingai nepasirodžiusios studijų programos, vargu, ar pasirodys gerai, todėl neverta laukti.
Atsakomybę turi prisiimti visi
Aukštųjų mokyklų reakcija ir nusivylimas nesurinkus studentų, nieko nestebina. Tai reiškia priverstinį diržų susiveržimą ir susijungimo derybas, kurios leistų galvoti apie ateitį. Visgi, pasak LAMA BPO atstovės Dovilės Cicėnaitės-Kaveckienės, pasikeitęs minimalaus skaičiaus reikalavimas, nėra nauja sistema.
„Tai tik senoji rentabilumo norma padidėjo 20-30 proc., o menams išliko ta pati. Trečiajame etape bus tik vykdomos programos, kurios jau įvykdė rentabilumo normą, todėl joms jau jokie pavojai negrės, tas pats ir su rentabilumo normą įvykdžiusiomis ŠU programomis“, – nurodė LAMA BPO atstovė.
Juolab, ji priminė, kad stojantieji turėjo galimybę pakoreguoti savo pageidavimus, nes dauguma jų likus kelioms dienoms iki prašymų pateikimo pabaigos, gavo pranešimus iš LAMA BPO sistemos apie sustabdytas programas. Liepos 17 d. buvo išsiųsti 1 422 pranešimai stojantiesiems.
„Kiek žinau, pranešimus apie sustabdytas programas po prašymų registravimo dienos, gavo labai nedaug stojančiųjų, vos keletas. Iš esmės, aukštosios mokyklos savo sistemose matė, kurios programos yra rentabilios.
Mūsų sistema kaip tik gelbėjo stojančiuosius, kad jie galėtų pasikeisti prašymus, kad jiems dar suteikti šansą. Bet aukštosios mokyklos jau paskutinę savaitę tikrai matė duomenis ir galėjo paskelbti apie situacija, bet jie to nepadarė, tai čia kaip ir jų atsakomybė yra“, – portalui tv3.lt sakė LAMA BPO atstovė.
Regis, būtent abiturientė Greta pakliuvo tarp keleto negavusių laiškų iš sistemos, o ir universitetas viltingai laukė sėkmės. Deja, šiuo atveju su blogiausiu scenarijumi teks tvarkytis pačiai merginai.
ŠMM susirūpinusi dėl Šiaulių
„Švietimo ir mokslo ministerija yra susirūpinusi dėl siaurėjančių galimybių šiauliečiams įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą savo mieste, tačiau nesutinka su nuomone, kad aukštojo mokslo studijos galėtų vykti ir nesurinkus minimalaus studentų skaičiaus studijų programoje.
Tokiu atveju nebūtų užtikrinama galimybė išlaikyti studijų programai reikalingus dėstytojus, palaikyti ir atnaujinti studijų infrastruktūrą, nesusidarytų tinkama aplinka atlikti dalį studijų užduočių, kurioms reikalingas studentų komandinis darbas, kūrybinė diskusija, taigi neišvengiamai smuktų studijų kokybė.
Dėl šios priežasties ir yra vykdoma aukštojo mokslo reforma, kurios metu siekiama sutelkti studentų ir dėstytojų išteklius ir užtikrinti tarptautinio lygio universitetinių studijų sąlygas mūsų šalyje. LRS patvirtintas planas numato išlaikyti universitetinių studijų centrą Šiauliuose, jį galimai susiejant su stipriausiais šalies universitetais. Šiuo metu dėl to vyksta derybos.
Stojantieji, kurių pasirinktose studijų programose Šiaulių universitete nesusirinko minimalus studentų skaičius, turi galimybę studijuoti kitoje miesto aukštojoje mokykloje – Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Taip pat esame įsitikinę, kad ir kitose šalies aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas gali būti vaisingai pritaikytas Šiauliuose, taip pat ir stiprinant Šiaulių universitetinių studijų ir mokslo potencialą.
Neturintys finansinių galimybių gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl specialios studijų paskolos", – portalui tv3.lt nurodė Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.