Dabar Lietuvos miškuose negalima statyti jokių pastatų, tačiau Seime jau atsirado idėja, kad privačių miškų savininkams būtų leidžiama statyti trumpam poilsiui skirtus vasarnamius.
„Gamtos išsaugojimas bus, mano nuomone. Nereikės iškirsti jo, nes kitokios naudos negali gauti iš miško. Nebent jį parduoti“, – sakė Seimo narys, aušrietis Martynas Gedvilas.
Parlamentaras su kolegomis siūlo leisti mažus, iki 24 kvadratinių metrų ploto namelius, statyti ketvirtos kategorijos ūkiniuose miškuose. Tokie sudaro maždaug tris ketvirtadalius visų šalies miškų. Tokio miško savininkas yra ir pats M. Gedvilas.
„Rengdamas net visai nepagalvojau. Taip, aš, iš tikrųjų, turiu mišką, bet tikrai ne dėl savęs tai darau“, – tikino M. Gedvilas.
Mano, kad statys didesnius namus
Konservatorė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad toks siūlymas reikštų, jog tuoj miškuose ims rastis ženklai su užrašais „Privati valda“ ir tvoros, o vėliau gal ir didesni namai.
„Netikiu, kad tokia iniciatyva tik tokiu būdu ir apsiribos. Pradėsime nuo mažučių namučių, bet kaip juose reikės gyventi arba būti, jeigu nebus elektros, jeigu prie jo negalėsi privažiuoti? Tuoj pradės aplinkiniai žmonės besismalsaujantys trukdyti – reikės apsitverti“, – kalbėjo Seimo narė.
„Dabar žmogus pasistatytų namelį, vasarnamį, kuris būtų be infrastruktūros. Elektra – bus generatorius. Kasti žemės irgi negalėsi, nes reikės biotualeto, tvoros apsitverti irgi negalėsi“, – teigė M. Gedvilas.
Tiesa, įstatymo projekte tai, kas bus neleidžiama, neaprašyta. Nurodyta, kad statomas namas turės atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Kokie jie – galima tik spėlioti. Galų gale, jie kaskart su kiekviena valdžia gali keistis.
„Turi netrukdyti gamtai, bet jeigu tu ateini su nameliu, tai kaip tu jį pastatysi neįsikišdamas į gamtos natūralų būvį?“ – klausė A. Gedvilienė.
O paskui gali atsitikti taip, kad žmonės ne tik ilsėsis, bet ir ilgam apsigyvens nameliuose.
„Niekas nesukontroliuos, ten žmonės gyvena ar ilsisi“, – sakė A. Gedvilienė.
„Aš matau, kad šita idėja apipinta visokiom sąmokslo teorijom ir baisiausiais dalykais. Na, bet jeigu jūs pasižiūrėsite į Švediją, Suomiją, tai maži vasarnamiai yra ir miško teritorijose“, – idėją gynė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pasirodo, kad galimybių studiją, kainavusią 100 tūkstančių eurų užsakė buvusi ministerijos vadovybė. Bet buvęs liberalų ministras tikina, kad namų statyba buvo kraštutinis pasiūlymas.
Siūlo pradėti paprasčiau
Panašu, kad privačių miškų savininkai greičiau galės pasistatyti namelius negu gauti pinigus už tai, kad, pavyzdžiui, saugomas miškas valo teršiamą orą.
„Tai, žinoma, reikės sudėti tam tikrus saugiklius, kad, sakykim, būtų minimalus miško plotas numatytas arba minimalus atstumas nuo kitų miškų ir panašiai“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
„Galvoju tokį siūlymą daryti, kad hektaro plote – ne daugiau vienas. Bet ne tai, kad turi dešimt hektarų ir vieną prie kito statai“, – teigė M. Gedvilas.
„Nežinau, ar dabar trūksta statyboms vietų. Tai pakeistų visą nekilnojamojo turto rinką, iš esmės žmonės planuotų statybas prie ežerų miškuose, kas šiandien žemės, to miško, vertę pakeltų kartais“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Buvęs aplinkos ministras svarsto – gal „aušriečiai“ pradeda nuo per didelio kąsnio?
„Elementariai tu kempingo negali įrengti. Mes draudžiame šiandien laikinuosius namelius pastatyti, o čia kalbame apie pastovų namelį su pamatais. Tai gal reikėtų iš tikrųjų pradėti nuo kempingų įrengimo, lauko tualetų“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Kol kas įstatymo projektas laukia pateikimo stadijos Seime. Jeigu pateikimo stadiją projektas pereis, savo pastabas teiks Vyriausybė ir teisininkai. Po to Seimas balsuos dėl siūlymo galutinai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































