Dabar galiojančių Kelių eismo taisyklių 48.5 papunktyje rašoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku.
Mano, kad būtų aktualu
Nors lietuviškos taisyklės ir draudžia pėstiesiems eiti dviračiams skirtu taku, tai leidžia 1968 m. Vienoje priimta Kelių eismo konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi.
Joje rašoma, kad „jeigu prie važiuojamosios dalies yra šaligatvis ar pėsčiųjų eismui tinkamas takas, pėstieji naudojasi jais <...>“ ir „jeigu neįmanoma naudotis šaligatviu ar taku arba jeigu jų nėra, pėstieji gali eiti važiuojamąja dalimi; pėstieji gali eiti dviračių taku, jeigu jis yra ir jeigu tai leidžia eismo intensyvumas, tačiau taip, kad netrukdytų dviračių ir mopedų eismui“.
Susisiekimo ministerijos atsiųstame atsakyme portalui tv3.lt rašoma, prieš dešimtmetį tokių atvejų, kai kelyje yra įrengtas dviračių takas, bet nėra įrengtas šaligatvis ar pėsčiųjų takas, nebuvo ar jie pasitaikydavo itin retai.
„Manytina, kad pastaraisiais metais populiarėjant dviračių transportui ir plečiantis dviračių takų tinklui, Kelių eismo konvencijoje numatyta išimtis galėtų būti aktuali šalies keliuose“, – tvirtina ministerijos atstovai.
Susisiekimo ministerija pati rengdama įstatymų pakeitimus arba teikdama pastabas dėl kitų institucijų parengtų projektų planuoja siūlyti Kelių eismo konvencijoje numatytą galimybę pėstiesiems eiti dviračių taku.
Lauktas sprendimas
„Mes kokius trejus metus siekėme, kad tai būtų įgyvendinta“, – portalui tv3.lt sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.
Pašnekovo teigimu, tai ypač aktualu užmiestyje, kur dviratininkų būna daug daugiau nei pėsčiųjų.
„Matėme, kad svarstant įvairius projektinius pasiūlymus, visą laiką bandoma nedaryti jokio dviračio tako, arba daryti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką. Užmiestyje tai neracionalu. <...> Tokiose vietose užmiesčiuose, kad ir miestuose, kur žmonių mažai vaikšto, nėra tikslinga įrenginėti atskirą šaligatvį, jei pereina per dieną dešimt žmonių. Dėl jų įrenginėti šaligatvį – per brangu“, – kalbėjo E. Kriščiūnas.
Lemia prasta infrastruktūra
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius portalui tv3.lt sakė, kad užmiesčio keliuose toks sprendimas gali pasiteisinti.
„Užmiestyje pėstieji jau geriau tegu eina dviračių taku nei kelkraščiu“, – sakė S. Dikčius.
Tačiau mieste, pasak pašnekovo, dėl tokio sprendimo gali kilti daugiau problemų, nes pėstieji neįsisąmonina, kad jie negali eiti dviračių taku. Dėl to, kyla konfliktų tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, patiriamos traumos.
S. Dikčius pastebi, kad didelė problema miestuose yra pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimas.
„Pėstysis instinktyviai renkasi tą vietą, kur jam patogiau eiti. Pavyzdžiui, suprojektuotas šaligatvis prie intensyvios gatvės, o dviračių takas yra kažkur toliau nuo gatvės ir dar pavėsyje. Tai aišku, kad pėstysis rinksis, kur jam patogiau, kur saugiau, kur mažiau triukšmo, automobilių išmetamų dujų kvapo“, – pasakojo pašnekovas.
Pėsčiųjų asociacijos prezidentas mano, kad svarbu investuoti į darnaus judumo gerinimą, tada ir pėstieji, ir dviratininkai ras sau vietą
„Svarbu, kad ne tik automobiliams būtų gerinama infrastruktūra, bet ir visiems kitiems“, – sakė S. Dikčius.
