Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Sis ponas siule dalyvauti ANTIKONSTITUCINIAME FARSE,siule didinti ,gadinant biuletenius , skaiciu dalyvavusiu farse..
TAI AMORALI POZICIJA-SIULYMAS EITI SU VELNIU (SISTEMA) OBUOLIAUTI..
TIK amoralus nieksai arba nevisprociai ( arba romantiski mulkiai) gali raginti dalyvauti nesazininguose antikonstituciniuose rinkimuose.
Kiekvienas dalyvaves rinkimuose padejo ivykti politinei prostitucijai,padejo ja toliau pratesti.Jei butu nedalyvave 90 procentu,sistema butu pralaimejusi,butu jos zlugimo pradzia..
TAI AMORALI POZICIJA-SIULYMAS EITI SU VELNIU (SISTEMA) OBUOLIAUTI..
TIK amoralus nieksai arba nevisprociai ( arba romantiski mulkiai) gali raginti dalyvauti nesazininguose antikonstituciniuose rinkimuose.
Kiekvienas dalyvaves rinkimuose padejo ivykti politinei prostitucijai,padejo ja toliau pratesti.Jei butu nedalyvave 90 procentu,sistema butu pralaimejusi,butu jos zlugimo pradzia..
Pradžioje norėjau eiti balsuoti - būčiau perbraukęs kryžiumi biuletenį ir užrašęs: "NE politinėms prostitutėms ir vagims". Tačiau dabar supratau, kad nieko tai neduotų. Todėl dabar mąstau - ar nevertėtų prie rinkimų apylinkės ryte išpilti kibirą srutų?
A.V Indriūnas A.V.Indriūnas. Kam naudinga, kai rinkėjai neina balsuoti?
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvaru kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvaru kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
A.V Indriūnas A.V.Indriūnas. Kam naudinga, kai rinkėjai neina balsuoti?
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvarbu kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan.
Kad tikrai jiems naudinga agituoti, jog rinkėjai neitų balsuoti, panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvarbu kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan.
Kad tikrai jiems naudinga agituoti, jog rinkėjai neitų balsuoti, panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
A.V Indriūnas A.V.Indriūnas. Kam naudinga, kai rinkėjai neina balsuoti?
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvaru kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan. Nors balsų pirkimą draudžia įstatymas, nors už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, bet realus gyvenimas rodo, kad tai vienur, tai kitur „iš po skverno“ išlenda tokie faktai. Tiesa, balsu pirkimui baudžiamųjų bylų nėra daug, bet vis dėlto pasitaiko.
Balsų pirkėjai irgi nesnaudžia, išaiškėjus vienam balsų pirkimo būdui, jie išranda kitą, rafinuotesnį ir toliau jį naudoja, kol kas nors jų „nepagauna“…
Kad tikrai jiems naudinga agituoti, jog rinkėjai neitų balsuoti, panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
Visų pirma, naudingiausia tiems, kurie perka balsus. Ir nesvaru kokiu
būdu: už pinigus, už alaus butelį, už pažadus padaryti neteisėtą veiksmą ir pan. Nors balsų pirkimą draudžia įstatymas, nors už tokius veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybė, bet realus gyvenimas rodo, kad tai vienur, tai kitur „iš po skverno“ išlenda tokie faktai. Tiesa, balsu pirkimui baudžiamųjų bylų nėra daug, bet vis dėlto pasitaiko.
Balsų pirkėjai irgi nesnaudžia, išaiškėjus vienam balsų pirkimo būdui, jie išranda kitą, rafinuotesnį ir toliau jį naudoja, kol kas nors jų „nepagauna“…
Kad tikrai jiems naudinga agituoti, jog rinkėjai neitų balsuoti, panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.
Žinant savivaldybės teritorijos rinkėjų skaičių ir toje savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičių nesunku suskaičiuoti, kiek vienam kandidatui reikia surinkti balsų, kad patektum į tarybos narius. Tarkime, mūsų skaičiavimai rodo, jog rinkimams laimėti vienam kandidatui reikia surinkti 4 tūkstančius balsų. Aišku, jeigu rinkimuose dalyvautų visi, tai yra 100 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų.
Kaip pasikeičia rezultatai, kai į rinkimus ateina mažiau rinkėjų? Jeigu, pavyzdžiui, faktiškai rinkimuose dalyvauja mažiau kaip 50 procentų į sąrašus įrašytų rinkėjų, tai rinkimų laimėjimui vietoje 4 tūkstančių pakanka tik 2 tūkstančių balsų. Tikrumoje, tokiu atveju, kiekvieno rinkimuose dalyvaujančio balsas pagal savo įtaką rinkimų rezultatams tarytum prilygsta dviems rinkėjų balsams.
Kitais žodžiais sakant, iš esmės rinkėjo, nedalyvavusio rinkimuose balso teisė nedingsta, jis gera valia tą savo balso teisę perduoda kitam, tik nežinia kam. Gal būt net savo pikčiausiam priešininkui.
Tuo tarpu tiems, kurie perka balsus, kuo mažiau rinkėjų ateina į rinkimus, tuo didesnę įtaką rinkimų rezultatams turi nupirkti balsai.
Todėl balsų pirkėjai išsijuosę agituoja, kad nėra gerų kandidatų, kad visi kandidatai nesąžiningi, kad jie savanaudžiai, todėl nėra prasmės juos rinkti, nėra prasmės eiti balsuoti.
Yra ir politinių partijų, iškėlusių savo kandidatus rinkimuose, kurioms nebaisu, kad rinkėjai neina balsuoti. Jeigu partija turi pastovų garantuotą elektoratą, kuris nežiūrint kitų aplinkybių, kaip blogo oro, partiją smerkiančių žinių, šeimyninių aplinkybių, vis tiek ateina į rinkimus ir atiduoda savo balsą už jos kandidatus. Tačiau įprastai tokios partijos, jausdamosi garantuotos rinkimų rezultatais, įprastai neužsiima tokia „nešvaria agitacija“ prieš rinkimus.
Turime padaryti išvadą, kad agitacija, jog neverta dalyvauti rinkimuose, sumažina tikimybę rinkimus laimėti naujoms, jaunesnėms politinėms jėgoms, tarp jų visuomeniniams judėjimams ar pavieniams kandidatams.
Ką daryti, kai rinkėjui nei vienos partijos sąrašas ir nei vienas kandidatas, netinka jo interesams?
Tokiais atvejais belieka vienas būdas - ateiti į rinkimus ir atlikti balsavimo procedūrą, bet nepareikšti savo nuomonės nė už vieną partiją, nei už vieną kandidatą, kitais žodžiais sakant, biuletenį padaryti negaliojančiu. Tokiu būdu mes pasiliksime sau balso teisę ir neatiduosime jos nežinia kam, gal būt, ir savo priešininkui arba labiausiam nesąžiningam kandidatui, kartais net teismo baustam už nesąžiningas veikas, kaip gali nutikti, mums nedalyvavus balsavime.
Burkimes, nedalyvaukime farse,platinkime kvietima zlugdyti nesaziningus antikonstitucinius (pagal Cilinska..)rinkimus..
Susiraskite per Gooogle " Siono isminciu protokolai " Perskaite viska suprasite ...
kvieciu Delfio komentaruose platinti zinia apie boikota ir nurodyti kur galima rasti BS Manifesta.Bukime drasus ir burkime bendramincius!
gerbiamieji,jei jus drasus ir ryztingi,tai delfio ir kituose komentaruose raginkite per ,,paste,, komanda pasirasyti BS Manifesta ir nurodykite googlyje nuoroda,kur galima rasti Manifesta..
Be dideliu islaidu,tik asmeniniu pastangu deka galime raginti piliecius nekolaboruoti ,bet burtis i BS gretas.
Be dideliu islaidu,tik asmeniniu pastangu deka galime raginti piliecius nekolaboruoti ,bet burtis i BS gretas.
Cia tau ne Tunisas cia tikra bananu respublika:))))))))))))))))))
REKLAMA
REKLAMA
Siūlo boikotuoti rinkimus