Populiaraus televizijos serialo "Sopranai - mafijos kronika" pagrindinis herojus Tonis Soprano, sakydamas, jog šiukšlės yra amžinas ir sėkmei pasmerktas verslas buvo absoliučiai teisus. Tai, kas vyksta Vakarų Lietuvoje bandant įvesti naują tvarką, reglamentuojančią šiukšlių išvežimą, galima prilyginti garsaus visame pasaulyje serialo siužeto vingiams.
Tiesa, Vakarų Lietuvoje konfliktai dėl atliekų išvežimo apskaičiavimo tvarkos vyksta bent jau civilizuotai - ginklai šiose interesų kovose nenaudojami, tačiau teismus nepatenkintųjų skundai pasiekė vos spėjus įsigalioti naujai tvarkai.
Pastaruoju metu šiame kare atsidarė naujas frontas. Jei Klaipėdos rajono savivaldybė ir toliau vilkins naujos rinkliavos už atliekų išvežimą patvirtinimą, uostamiesčio gyventojams teks budėti prie savo šiukšlių konteinerių, mat į juos vis dažniau patenka "svetimos" šiukšlės iš Klaipėdos rajono, kuriame gyvena nemažai žmonių, kas rytą važiuojančių į darbą uostamiestyje.
Nelygybė
Nuo liepos 1 dienos klaipėdiečiai už šiukšlių išvežimą moka pagal naują tvarką. Žinia, nuo šios dienos visi Klaipėdos gyventojai ir ūkio subjektai už šiukšlių išvežimą moka vienodai, o mokesčio dydis priklauso nuo buto ploto arba veiklos pobūdžio.
Klaipėdiečiai jau pradėjo tuštinti pinigines, o tuo tarpu Klaipėdos rajono gyventojai galvų dėl naujos tvarkos nesuka. Greičiausiai iki pat metų pabaigos, o gal net dar ilgiau, nauja atliekų išvežimo sistema rajone nebus diegiama.
Kur dėti pilnus šiukšlių maišus rajono gyventojai sprendžia pagal sąžinės balsą. Vieni sudaro sutartis su vežėjais, kiti kasdien maišus patys veža į uostamiestį, švysteli į bet kurį konteinerį ir gyvena ramiai, nes už tokius "žygdarbius" moka ne jie, bet klaipėdiečiai.
Tokia situacija Klaipėdos rajono valdžiai nerimo taip pat nekelia. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas dienraščiui aiškina negalintis paskubinti administracijos, kuri privalo parengti naują atliekų išvežimo tvarką bei teikti ją tarybai.
Paraginti rajono valdžios negali ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Jo direktorius Šarūnas Reikalas neslepia, jog perėjimas prie naujos tvarkos Klaipėdos rajone vyksta ypatingai lėtai, o "paspausti" šios Savivaldybės tarybos KRATC neturinti galių.
Priežasčių neskubėti - daug
Klaipėdos rajone atliekų išvežimu rūpinasi kelios bendrovės. Viena iš jų - "Gargždų komunalinės paslaugos". Šios bendrovės akcijų turi ir pats rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas. Įmonėje dirba ir mero žmona Aldona Dačkauskienė.
Meras griežtai neigia, jog šis faktas gali būti reikšmingas svarstant, kodėl delsiama rajone patvirtinti naują rinkliavą už atliekų išvežimą.
"Iš piršto laužtas teiginys, juk ši bendrovė - ne vienintelis rajone vežėjas, ji konkuruoja su kitomis", - gynėsi V. Dačkauskas.
Jis suskubo vardinti priežastis dėl kurių rajonas nesiveržia pereiti prie naujos sistemos. Viena iš jų - situacija Klaipėdos mieste.
"Dėl patvirtintos pas jus rinkliavos vyksta teismai. Mes palauksime, pažiūrėsime kuo viskas baigsis. Pasimokysime iš kitų klaidų", - teigė Klaipėdos rajono savivaldybės vadovas.
Nors dienraščiui jis tvirtino pasidomėsiąs, kokioje stadijoje yra rajono savivaldybės administracijos ruošiamas naujos rinkliavos projektas, meras abejojo, ar iki rinkimų jis bus teikiamas tarybai.
Anot jo, keletą kartų taryba jau svarstė atliekų rinkliavos klausimą, tačiau prie galutinio sprendimo nebuvo prieita.
V. Dačkauskas tikino, jog terminai leidžia šį darbą tęsti iki metų pabaigos.
Gali tik laukti
KRATC direktorius Š. Reikalas dienraščiui kalbėjo, jog centras įmonė rajono Savivaldybei negali nustatyti jokių terminų, per kiek laiko ji privalo pasitvirtinti naujus atliekų išvežimo tarifus ir tvarką. Tai turinti padaryti pati Savivaldybės taryba.
"Nemanau, jog mūsų tikslas juos paspausti, o ir padaryti tai neturime teisės, tačiau Klaipėdos rajone iš tiesų padėtis miglota. Greičiausiai prie naujos tvarkos turėtų pereiti Palanga. Skuode kol kas atliekami tik bandomieji vežimai", - pasakojo Š. Reikalas.
Paklaustas, kaip vertina tai, jog nemažai rajono gyventojų savo šiukšlėmis užverčia klaipėdiečių konteinerius, KRATC direktorius apeliavo į jų sąžinę.
"Tai žmonių sąžinės reikalas. Ką dabar daryti, jog taip negražiai elgiasi?", - sakė Š. Reikalas.
Ieško teisybės
Nuo liepos mėnesio Klaipėdoje įsigaliojusi vietinė rinkliava už atliekų išvežimą tebekelia emocijų audras. Skundai dėl neteisingai renkamo mokesčio spėjo pasiekti teismą.
Pirmieji sujudo senamiesčio verslininkai, kategoriškai atsisakę nuo šiol už šiukšles mokėti dešimt kartų daugiau. Jie įsitikinę, jog pagal turimą plotą renkamas mokestis - akivaizdus plėšikavimas.
Naujoji rinkliavos skaičiavimo tvarka verčia skųstis ir gyventojus. Tačiau ją palaiminusios miesto tarybos sprendimą gali pakeisti tik teismas.
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė spaudai yra sakiusi, kad viliasi, jog uostamiesčio politikai išgirs žmonių skundus ir bus apsieita be teismų.
K. Vintilaitės neįtikino rinkliavos administratorių teiginiai, esą skaičiuoti mokestį nuo gyvenamojo ploto yra teisingausia. Mat panaikinus prievolę deklaruoti gyvenamąją vietą, nustatyti žmonių skaičių butuose esą sudėtinga.
Su Vyriausybės atstovais ji apsilankiusi Šiaulių savivaldybėje, kuri mokestį skaičiuoja pagal gyventojų skaičių. K. Vintilaitės teigimu, Šiauliai tvarkosi puikiai.
"Jokių problemų ten nėra. Jie be vargo surenka šimtą procentų mokesčių, o rinkliavos mokėtojus suskaičiuoja naudodamiesi gyventojų registro duomenimis", - tikino Vyriausybės atstovė.
Tą dienraščiui tvirtino ir Šiaulių KRATC atstovas Zenonas Kučinskas. Pasak jo, sunkiausia buvo pirmaisiais rinkliavos mėnesiais.
"Ypač daug probelmų kilo dėl mirusiųjų ir emigrantų - siųsdavome jiems sąskaitas, bet su kiekvienu mėnesiu - vis lengviau. Šiemet prie naujos rinkliavos sistemos perėjo paskutinis Šiaulių regiono miestas Akmenė. Gal per drąsu teigti, jog surenkame 100 proc. mokesčių, tačiau 90 proc., - tikrai", - tikino Z. Kučinskas.
Rugsėjo 19 dieną Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitė, ketina sėsti prie bendro derybų stalo su KRATC specialistais bei miesto valdžia ir siekti, kad rinkliava daugiabučių ir nuosavų namų savininkams būtų skaičiuojama pagal gyventojų skaičių.
"Kalbos esą klaipėdiečių neįmanoma suskaičiuoti - tik bandymas eiti lengviausiu keliu, kas ir buvo padaryta", - įsitikinusi K. Vintilaitė.
Faktai
Pagal naująją tvarką uostamiesčio daugiabučių namų gyventojams metinis vietinės rinkliavos dydis yra 3,48 Lt už 1 kv. buto ploto metrą.
Individualių gyvenamųjų namų savininkai turi mokėti 330 litų metinį mokestį. Klaipėdos mieste esančių sodininkų bendrijų nariai už vieną sodo sklypą mokės 103 litus.
Iki liepos gyventojai už šiukšlių išvežimą mokėjo skirtingais tarifais, nes tokią paslaugą administravo namų valdos arba bendrijos, kurios pačios ir nustatydavo tarifus pagal pasirašytas sutartis su atliekų vežėjais.
Po liepos 1-osios vežėjai pinigus gauna už į sąvartyną Dumpiuose nugabentų šiukšlių kiekį. Namų valdos šiukšlių išvežimo nebeadministruoja - tai daro Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Rinkliavos sistema diegiama dėl to, kad uždarytas Kalotės sąvartynas ir pradėjo veikti naujasis, į kurį šiukšlės gabenamos iš visos Klaipėdos apskrities. Pirmieji tai pradėjo daryti Neringos savivaldybės gyventojai, vėliau nauja tvarka patvirtinta ir Klaipėdoje.
