Už valstybės pinigus savo pasiekimais besireklamuojantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, jog jo vadovaujamoje institucijoje darbas darbą veja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkerta to nematanti ir nesutinka, jog ministras sėdi savo kėdėje.
Pasiskelbė pasitaisęs
Praėjusių metų rudenį Prezidentūra atskleidė bent 200 aplinkos ministro Gedimino Kazlausko neatliktų darbų. Vieni buvo vilkinami kelis mėnesius, kiti – ir metus.
„Mažiausiai trejais metais vėluos Sąvartynų direktyvos reikalavimų dėl atliekų tvarkymo, skaidžiųjų atliekų surinkimo ir tos srities infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimas. Lietuvai, vėluojančiai vykdyti savo įsipareigojimus, gresia baudos. Dėl to Europos Komisija gali kreiptis į Liuksemburgo teismą. Tas baudas mokės Lietuvos žmonės, o ne ministras, kuris tuo metu jau nebebus ministras, ir jo atsakomybę bus labai sunku nustatyti“, – kritiką G.Kazlauskui žėrė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Interpeliacijos laukiantis ministras puolė taisytis, o metų pabaigoje raportavo ir apie pagrindinės problemos – Sąvartynų direktyvos reikalavimų vykdymą.
Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija pranešė baigusi skirstyti 450 mln. litų, skirtų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumams plėtoti regioniniuose atliekų centruose. „Dešimtyje regionų per porą metų bus sukurti pajėgumai, kurie ne tik išspręs biologiškai skaidžių medžiagų kvapų problemą, bet ir leis iš šiukšlių srauto išskirti antrines žaliavas, išgauti energiją“, – gyrėsi ministerija.
„Pagrindinė ministerijos sprendimo ašis – suderinti du priešingus uždavinius. Viena vertus, ES lėšos skiriamos ir naudojamos tik tam, kad Lietuva sugebėtų atliekų tvarkymą vykdyti pagal aukštus ES reikalavimus, iki minimumo sumažindama neigiamą poveikį aplinkai. Kita vertus, visuomenei, ypač sunkmečio sąlygomis, svarbu, kad atliekų tvarkymas netaptų pertekline našta, todėl itin griežtai sekame pagrindinį reikalavimą, kad atliekų tvarkymo sąnaudos šeimai neviršytų 1 proc. vidutinių šeimos metinių pajamų“, – ministras G.Kazlauskas patikslino, kad ES lėšos turėtų duoti naudą kiekvienam piliečiui, o netaptų nepakeliama našta didinant šiukšlių surinkimo įkainius.
Beje, prieš tai ministras buvo akcentavęs, kad jei bent viena savivaldybė – Regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) dalininkė – nesutiks su centro pateikta galimybių studija atliekų tvarkymo sistemos plėtrai, ministerija tokių centrų paraiškas atmes, kol su savivaldybėmis nebus išspręstos visos problemos.
Galimybių studija – netinkama
„Tokiai RATC plėtros galimybių studijai, kokią mums pateikė centras, nepritariame, tačiau mūsų balsas nuskendo tyruose„, – „Respublikai„ sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Šiaulių RATC plėtros galimybių studiją praėjusių metų pradžioje pradėjo rengti Vilniuje registruota UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, turinti dar ir antrinę viešąją įstaigą NPR. Už 345 tūkst. litų bendrovė parengė maždaug 160 puslapių studiją, kaip turėtų būti plečiamas Šiaulių sąvartynas.
Ekspertams pirmiausia į akis krito, kad po studija niekas nepasirašė – ji buvo anoniminė. Antras krislas akyje – siūloma diegti dvi atliekų rūšiavimo linijas. Į Lietuvą užklydę atliekų įrenginius gaminantys vokiečiai šmaikštavo – su jūsų šiukšlių gausa ir viena linija nebus visiškai išnaudojama.
Tačiau šiauliečius bene labiausiai gąsdino galimybių studijoje pateiktas skaičius, kad sąvartyno plėtrai yra numatomas 10 mln. litų įnašas, o visas projektas turėtų kainuoti apie 54 mln. litų. O ir našta gyventojams už šiukšlių surinkimą, neįvardytų ekspertų teigimu, po kelerių metų turėtų padidėti kelissyk. Atvirkščiai negu teigė ministras G.Kazlauskas.
V.Damulevičiaus teigimu, tokia Šiaulių RATC pateikta studija miesto savivaldybėje buvo atmesta prašant ją patikslinti ir atsakyti į rūpimus klausimus. Šis studijos variantas neįtiko ir kai kurioms kitoms rajonų savivaldybėms, esančioms Šiaulių RATC dalininkėmis.
Nepaisydamas priekaištų, Šiaulių RATC galimybių studiją nusiuntė į Aplinkos ministeriją prašydamas sąvartyno plėtros planą finansuoti.
Tačiau Aplinkos ministerijos klerkai nebuvo palankūs šiauliškiams šiukšlių verslo atstovams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) į Šiaulius lapkričio mėnesį atsiuntė 5 lapų atsakymą, kuriame ekspertai išvardijo net 35 esmines pastabas dėl netinkamai atliktos galimybių studijos.
Su klaidomis, bet gera
UAB „Nepriklausomų projektų rengimas“ forsavo galimybių studijos taisymą – antrasis jos variantas, papildytas net 40 lapų, užsakovams buvo pateiktas jau lapkričio pirmosiomis dienomis.
Pasak V.Damulevičiaus, savivaldybės, kurios nepritarė pirmajam galimybių studijos variantui, su antruoju iš dalies sutiko. Tačiau Šiauliai laikėsi savos pozicijos – projekto rengėjai neatsakė į savivaldybės tarybos narių keltus klausimus.
Antrasis Šiaulių RATC plėtros galimybių studijos variantas įtiko ir ministerijai.
„Na, jie ištaisė pagrindines klaidas. Aišku, ne visus mūsų pastebėtus nesklandumus. Bet gal tie, neištaisytieji, buvo neesminiai?“ – klausė APVA direktorius Kastytis Tuminas.
Pinigai įšaldyti
Nors su Šiaulių RATC plėtros galimybių studija ir šiandien nesutinka Šiaulių miesto savivaldybė, Aplinkos ministerija ne tik projektą palaimino, bet ir skyrė avansą – beveik 14 mln. litų. Iš jų už 6 mln. litų ketinama įsigyti konteinerių, dar už 5 mln. litų – logistinę liniją.
„Kas iš šio avanso, jei pinigai įšaldyti – konteinerius ruošiamės pirkti tik metų pabaigoje, ne anksčiau ir logistinę liniją„, – „Respublikai„ prisipažino Šiaulių RATC direktorius Raimundas Jakutis, paklaustas, ar jau spėjo panaudoti ministro G.Kazlausko taip išreklamuotas įsisavinti skirtas ES lėšas.
APVA direktorius K.Tuminas „Respublikai„ sakė, kad ir kiti regioniniai atliekų tvarkymo centrai gautas lėšas – o jos sudaro iki trečdalio plėtros projektų sąmatos – yra įšaldę: „Lėšas galima naudoti tik tam tikslui, kuriam jos skirtos„.
Į nuomonę – nusispjauti
Kaipgi atsitiko, kad ministrui G.Kazlauskui prisiekus, jog jei galimybių studijoms nepritars bent viena savivaldybė – finansavimo sutartys su RATC nebus pasirašomos, APVA ėmė ir pritarė Šiaulių RATC?
„Ogi paprastai. Praėjusių metų gruodį aplinkos ministras, greičiausia skubėdamas dalyti Europos Sąjungos pinigus ir norėdamas įrodyti, kad dirba, pasirašė įsakymą. Jo esmė – savivaldybės jau turi pritarti galimybių studijoms ne iš esmės, o tik išreikšti nuomonę, ar sutinka su siūlomu atliekų tvarkymo metodu. Na, raskite savivaldybę, kuri nesutiks. Mes irgi sutinkame, tačiau sakome, kad toks projektas yra finansiškai nuostolingas. Jame nėra išsamiai išdėstomi nei finansiniai srautai, nei šalių įsipareigojimai, nekalbama apie laisvą rinką“, – V.Damulevičius atskleidė, kodėl visi atliekų tvarkymo projektai, taip pat ir šiauliškis, buvo taip lengvai palaiminti.
Palaiminti buvo ypač lengvai. Mat regioniniams atliekų tvarkymo centrams, pateikiant projektus į APVA, net nereikėjo vargintis gauti valdybų, kurias sudaro savivaldybių deleguoti asmenys, sutikimo. Išėjo taip, kad Aplinkos ministerija pinigus projektams paskirstė pirma, negu buvo gauti valdybų sutikimai, jog plėtros projektai parengti tikrai nepriekaištingai.
Nors Šiaulių RATC direktorius tvirtino, kad įmonės valdyba, išskyrus Šiaulių miesto savivaldybės atstovą, projektui pritarė dar gruodžio viduryje, APVA direktorius sakė ką kita.
„Agentūra iš Šiaulių dar nėra gavusi valdybos posėdžio protokolo. Jei jo nebus, sutartis dėl finansavimo neįsigalios. Kadangi jis vėluoja, mes pradėjome vykdyti pažeidimo vykdymo procedūrą“, – teigė APVA direktorius.
V.Damulevičius aiškino, kad iš septynių Šiaulių RATC dalininkų tik Šiaulių miesto savivaldybė sugeba atsiskaityti už paslaugas RATC. Kitos savivaldybės yra mažai mokios.
„Studijoje yra numatyta, kas plečiant sąvartyną bent 8 mln. litų teks surinkti papildomai, norint finansuoti statybą. Iš kur šie pinigai? Jei moki tik mūsų savivaldybė, vadinasi, šie milijonai guls ant gyventojų pečių“, – svarstė V.Damulevičius.
Spektaklis prezidentei
Taigi atrodo, kad ministro G.Kazlausko pasigyrimas, jog jau paskirstyti ir įsisavinami ES milijonai sąvartynų plėtrai, – viso labo sumaniai surežisuotas spektaklis atsišaudyti prieš prezidentę D.Grybauskaitę. Ministras pinigus regioniniams atliekų tvarkymo centrams paskirstė nepaisydamas, kad su sąvartynų plėtros projektais, kokie jie buvo pateikti ministerijai, savivaldybės nesutinka.
„Ministerija pademonstravo lankstumą“, – paklaustas, kodėl imta skirstyti pinigus neaiškiems projektams, teigė APVA direktorius ir patikslino: girdi, jei jau kur nors susidarys situacija, kad savivaldybės priešinsis pateiktiems sąvartynų plėtros projektams, ministerija paskirstytas lėšas susigrąžins.
Valdas KVEDARAS
