Savo vienintelį draugą – keturkojį Gašeką, devyniolikmetė vilnietė glosto ne savo namų kambaryje. Mergina glaudžiasi „Carito“ nakvynės namuose. Veido, nors yra pilnametė, vilnietė prašo nerodyti. Jai, kaip sako, gėda, nes draugai nežino baisiosios jos gyvenimo istorijos: mama jos atsisakė dar vaikystėje, iki šešiolikos metų ją augino senelis. O štai šiam prieš ketverius metus mirus Kalėdų rytą, mergina pakliuvo į vaikų namus. Tik va sulaukusi pilnametystės iš ten – išėjo į nežinią. Mat vaikų namai, kuriuose ji praleido beveik trejus metus, kaip sako mergina, ja atsikratė nepaaiškinę, ką daryti toliau.
„Man, pavyzdžiui, nieko nepadėjo, net kai išėjau nesuteikė tos informacijos. Kur kreiptis, kokių dokumentų reikia. Apgavo kaip ir. Neturėčiau aš draugų, mamos pažįstamų, tai tikrai likčiau gatvėje. Nei apie „Caritą“ žinojau, nieko“, - savo istoriją pasakoja mergina.
„Carito“ nakvynės namų atstovai sako, kad tokios istorijos - dažnos. Vieni buvę vaikų namų gyventojai čia pakliūva iš karto, kiti – išsileidę vienkartinę išmoką – beveik keturis tūkstančius eurų, kurie jiems skiriami įsikūrimui.
„Dažniausiai vaikai būna neparuošti gyvenimui. Pas mus pataiko suaugęs žmogus, nemoka susitvarkyti su ta buitimi, nemoka planuoti pinigėlių. Negali išsilaikyti darbe. Pakliūva pas antstolius, ir seka visa seka problemų“, - bėdas vardija socialinė darbuotoja Violeta Sobieska.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, esą tokių istorijų neturėtų būti, nes vaikų namai privalo pasirūpinti išeinančiais globotiniais. Jie turi būti rengiami savarankiškam gyvenimui dar iki sukaks aštuoniolika. Gausu programų, kurias vaikų namai turi įgyvendinti globodami likimo nuskriaustuosius.
„Tai globos namai turi rūpintis ne vėliau kaip trys metai, iki jaunuoliui, išeinančiam į savarankišką gyvenimą. Kad būtų kartu su jaunuoliu priimami sprendimai, ir būtų sudėliotas konkretus planas nuo pat jo išėjimo. Negali va taip va globos namai paimti ir paleisti jaunuolį. Šiandien tu čia, rytoj tu jau eini į niekur“, - aiškina ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė.
Pagalbos tokie globotiniai turėtų sulaukti ne tik globos namuose, bet ir jaunimo darbo arba veiklos centruose. Tiesa, valdininkai giriasi projektais ir jų teoriniu įgyvendinimu. Ir kaltinimo strėlių nevengia paleisti į pačius globotinius. Mat dažnas jų galėtų keliauti į mažesnius miestelius ir įsikurti ten, bet esą visi nori likti didmiesčiuose.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
