„Neatsakytų klausimų lieka labai daug, nes ir Vyriausybės vadovė, ir kanclerė yra pasakiusios, jog šis reguliavimas gali grįžti. Tad, be abejo, jam grįžus, matyt, vėl bus Seimo narių iniciatyvos, ir vėl tie neatsakyti klausimai bus keliami“, – BNS trečiadienį teigė Seimo narė.
Anot jos, į KT gali kreiptis ir baudžiamąsias bylas dėl neteisėto galimybių paso panaudojimo nagrinėjantys teismai, ir dėl to nuteisti asmenys pateikę individualų skundą Konstituciniam Teismui.
„Tikrai yra daug bylų, kurios ir baudžiamąja teisena yra pradėtos, ne tik administracine, ir Konstitucinis Teismas yra gavęs raštų iš advokatų – mums buvo kartu siųsta, – kurie labai aiškiai sako, kad jų klientai, jeigu dabar nebus išspręstas klausimas byloje, neišvengiamai paskui kreipsis“, – sakė A. Širinskienė.
„Iš to akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau ta byla dėl galimybių paso Konstitucinį Teismą pasieks iš naujo“, – tvirtino ji.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad trečiadienio KT sprendimas neturės poveikio prokuratūroje atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl galimybių paso klastojimo.
„Toks teismo sprendimas reiškia, kad kol kas prokuratūros atliekami ikiteisminiai tyrimai bus atliekami ir tęsiami kaip iki šiol, tai yra galimybių paso klastojimas iki jo atšaukimo datos tiriamas kaip galimai padaryta nusikalstama veika“, – teigė ji.
A. Širinskienė neatmetė, kad ir verslas gali mėginti bylinėtis dėl patirtų nuostolių veikiant galimybių pasui.
„Man visiškai akivaizdu, kad atsakymą anksčiau ar vėliau mes turėsime. Tik aišku, kad žmonių nepasitenkinimo tas teismo sprendimas nenuramins ir jie ieškos teisybės per teismus“, – pabrėžė A. Širinskienė.
Ji buvo viena iš kreipimosi į KT dėl galimybių paso atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui iniciatorių.
Pernai rudenį 36 Seimo opozicijos atstovai KT apskundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šiame daug kartų keistame nutarime buvo nustatyti įvairūs veiklos ribojimai, tarp jų ir skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems žmonėms. Asmenys, neturėję galimybių paso, negalėjo lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, renginiuose, pramogų ir maitinimo vietose, sporto klubuose ir pan.
Skundo autorių nuomone, galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Trečiadienį KT nutraukė šią bylą, nes Vyriausybė nuo šeštadienį panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigė, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
Nebegaliojančius teisės aktus KT nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves.
