Anot jo, tai istorinis susitarimas, kuris pirmą kartą numato apsaugoti teritorijas, esančias už atskirų šalių išskirtinių ekonominių zonų ribų.
„Tai pirmas ir neabejotinai svarbiausias kada nors valstybių sudarytas susitarimas, siekiant apsaugoti mūsų vandenynus. Po beveik 15 metų derybų „Laukinių Vakarų“ laikai, kai jūros ištekliai buvo nevaržomai graibstomi, baigėsi. Ši sutartis yra puikus įrodymas, kad šiame susiskaldžiusiame ir geopolitinių iššūkių kupiname pasaulyje 193 valstybės gali susitarti“, – pranešime cituojamas V. Sinkevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija šiai sutarčiai nepritarė, ir teigė, kad pastaroji šalis yra vienintelė, kuri „nusprendė atsiriboti nuo susitarimo“.
Kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti mažiausiai 60 valstybių. Jai įsigaliojus, šiuose tarptautiniuose vandenyse bus galima steigti saugomas jūrų teritorijas ir taip išsaugoti jų biologinę įvairovę.
JT Generalinės Asamblėjos metu ES komisijos narys taip pat susitiks su JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Amina Mohammed, Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru ir specialiuoju pasiuntiniu klimato kaitai Adel Al Jubeiru, Monako princu Albertu II.
