Dėl ambasados šioje Pietryčių Azijos šalyje galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas.
Remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, 2023-iaisiais ambasados išlaikymas atsieitų 1,4 mln. eurų. Anot Užsienio reikalų ministerijos, panašiai tiek lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.
„Planuojama, kad ambasadoje dirbtų šeši Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai: ambasadorius, du diplomatai, du asmenys pagal darbo sutartį ir vienas valstybės tarnautojas“, – nurodoma dokumente.
Šiuo metu Lietuvai Singapūre atstovauja ambasada Japonijoje. Ji taip pat yra akredituota Filipinams, Naujajai Zelandijai, Indonezijai ir Malaizijai, todėl „jos galimybės dirbti su Singapūru nerezidavimo sąlygomis yra ribotos“.
Įkūrus naują diplomatinę atstovybę, ambasadorius Singapūre turėtų būti papildomai akredituojamas Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande, Vietname ir skiriamas nuolatiniu Lietuvos atstovu Azijos ir Europos fonde, kurio būstinė yra Singapūre. Dabar ši funkcija vykdoma taip pat iš ambasados Japonijoje.
„Pietų Kinijos jūros regiono lyderis“
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Singapūras yra viena iš pirmaujančių šalių pagal ekonomikos konkurencingumą, inovatyvumą, verslo sąlygų palankumą, o šios valstybės uostas „yra antrasis pasaulyje pagal konteinerių vežimo apimtis“.
„Singapūras yra pasaulinės reikšmės prekybos, transporto ir finansinių paslaugų centras, strategiškai svarbus Pietų Kinijos jūros regiono lyderis“, – teigiama dokumente.
URM teigimu, nuo 2002-ųjų šioje valstybėje vyksta metiniai Azijos saugumo susitikimai – vadinamasis Šangrilos dialogas – kuriuose dalyvauja kone 30 Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių, taip pat Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos ir Vokietijos gynybos ministrai.
„Ryškiausia Singapūro užsienio politikos ypatybė – pragmatiško įsitraukimo principas. Turėdama tvirtą politinį stuburą, šalis ilgus metus išlaiko darnią partnerystę su Vašingtonu ir Pekinu“, – nurodo URM.
Ekonominis bendradarbiavimas – prioritetas
Ministerijos duomenimis, ši Pietryčių Azijos šalis yra viena iš svarbiausių eksporto rinkų regione. Pernai metų duomenimis, ji užėmė ketvirtą vietą po Kinijos, Australijos ir Japonijos.
Tuo metu 2019 metais, iki koronaviruso pandemijos, Lietuvos eksportas į Singapūrą siekė 216 mln. eurų, atsiliko tik nuo Kinijos – 277 mln. eurų. Į Singapūrą eksportuoja daugiau kaip 100 Lietuvos bendrovių.
„Kol kas dvišalės prekybos potencialas nėra išnaudojamas: eksporte dominuoja mineraliniai produktai, bet gerų perspektyvų turi mašinų ir jų įrangos pramonė, maisto produktai, optika, tekstilė. Be to, būtų naudinga pasinaudoti patogia Singapūro geografine padėtimi ir konteinerių uosto teikiamomis galimybėmis priėjimui prie kitų Pietryčių Azijos – Indonezijos, Malaizijos – rinkų“, – aiškina URM.
Be kita ko, ambasada regione galėtų prisidėti prie aktyvesnio bendradarbiavimo gyvybės mokslų, finansinių technologijų srityse.
Gyventojų registro duomenimis, 2020-aisiais Singapūre gyveno 84 Lietuvos piliečiai. Singapūro lietuvių bendruomenė vienija nuo 100 iki 300 narių.
Ministerijos teigimu, ambasados atidarymas leistų užtikrinti efektyvią pagalbą lietuviams Singapūre ir pagerinti konsulinių paslaugų teikimą Pietryčių Azijos regione.
Balandį sumanymui steigti ambasadą Singapūre pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas.