Ketvirtadienį Seime pristatyta praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitai. Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentarams atsiskaitė už praėjusių metų darbus ir pristatė, ką sieks padaryti šiemet.
Viena esminių krizių beveik nepaminėta
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, kad Vyriausybės ataskaita – išsamus, nuoseklus, pagrįstas ministrų kabineto programa dokumentas, joje išskirti prioritetiniai darbai šiems metams.
„Kai toks didžiulis dokumentas, tai ir patys rengėjai suvokia, kad akcentai yra svarbus dalykas, nes mažai žmonių gali skirti tiek laiko, kad tą septyniasdešimties puslapių dokumentą detaliai peržiūrėtų“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo M. Baltrukevičius.
Nors, anot pašnekovo, ši Vyriausybė gali būti pagrįstai vadinama krizių gesinimo Vyriausybe, tačiau viena opiausių temų pastaraisiais metais – infliacija – visoje ataskaitoje paminėta vos du kartus.
„Infliacija su aukštomis energijos kainomis buvo viena pagrindinių temų ir čia buvo Vyriausybės užduotis kovoti su šios krizės padariniais“, – teigė VPAI analitikas.
M. Baltrukevičius pasigedo ir daugiau dėmesio socialinei sričiai.
„Kai įlendi giliai į ataskaitą, tai ne vienas Vyriausybės tikslas siejasi su socialine sritimi, bet man pasirodė įdomu, kad toje preambulėje, kur pagrindiniai dalykai surašyti, ten iš esmės socialinė sritis gana mažai figūruoja“, – teigė VPAI analitikas.
Išskyrė laimėjimus, apie kuriuos sunku kažką pasakyti
M. Baltrukevičiaus tvirtinimu, vienas pagrindinių ataskaitos akcentų – karas Ukrainoje.
„Vyriausybė taip pat nori pabrėžti energetinę nepriklausomybę. Pasiekimus šioje srityje palengvino tai, kad visos pastarosios vyriausybės, kokios jos bebūtų, vykdė panašią nuoseklią politiką“, – pažymėjo jis.
Analitiko požiūriu, ataskaitoje ministrų kabinetas taip pat išskyrė ir laimėjimus, apie kuriuos dar sunku kažką konkretaus pasakyti.
„Įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras. Na, gal ir laimėjimas, bet tik krizių akivaizda atskleidžia, kiek mes iš tikrųjų esame pasiruošę.
Per daug optimistine gaida kalbama, kad mūsų verslui jokių problemų nebuvo, kad mes čia sėkmingai prisitaikome prie visko.
Pabrėžta švietimo, sveikatos ir valstybės tarnybos reformos. Čia sunku pasakyti, ar tikrai tuos pokyčius galime vadinti rimta reforma, rezultatai per laiką labiau išryškės“, – dėstė M. Baltrukevičius.
Jis pažymi, kad ši ataskaita – ne abstraktus kalbėjimo tonas, daug visokių skaičių, daug visokių rodiklių.
„Ši Vyriausybė tuo ir išsiskyrė, kad jos programa buvo labai matematizuota iš karto, labai aiškūs tikslai, kurie bus siekiama. Tada tas vertinimas tampa labai paprastas, nes gali atsidaryti Vyriausybės programą, pasižiūrėti, kas buvo žadama ir palyginti su rezultatais“, – aiškino analitikas.
Gyrėsi tuo, ką ne patys padarė
Tuo metu komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas sako, kad Vyriausybės ataskaita – sausa, sekli ir be jokių gilių įžvalgų.
„Ten nei saviplakos, nei labai daug savigyros nėra“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo L. Kontrimas.
Jį nustebino premjerės pasakyta frazė, kai I. Šimonytė pristatinėjo Seimo nariams Vyriausybės ataskaitą.
„Kad Lietuvos tarptautinis saugumas, kontekstas, kuriame mes gyvename, gerėja NATO plečiantis į kaimynines šalis. Čia gi ne Vyriausybės nuopelnas yra. Tai konstatavimas to, kas vyksta pasaulyje. Bet čia nėra kuo girtis“, – dėstė pašnekovas.
Šokiravo Šimonytės žodžiai
L. Kontrimui susidarė įspūdis, kad šios ataskaitos pateikimas ministrų kabinetui tapo tik „varnelės užsidėjimu“.
„Reikia – pateiksime. Bet jeigu mes pasižiūrėsime kaip piliečiai, tai šitokios ataskaitos mūsų mandatus turinčių politikų yra būtina ir labai svarbi forma sužinoti, kaip mums, kaip valstybei sekasi daryti svarbius žingsnius. Iš šios ataskaitos to nesužinosime. Turime formalų pakalbėjimą ir tiek“, – įsitikinęs komunikacijos ekspertas.
Jam ataskaitoje trūko dėmesio daug diskusijų pernai sukėlusiam elektros liberalizavimui.
„Šis klausimas buvo apeitas mylių atstumu, kai čia reikėjo susistemintos ir gilios analizės, kas atsitiko, kad reformos ir liberalizavimo laiką reikėjo pasirinkti būtent tada, kada vyksta karas, kada griūna tvarkos, kurios buvo iki karo. Kažkas privertė tą daryti? Ar mes esame tik kažkieno planų vykdytojai?“ – klausė L. Kontrimas.
Pašnekovas teigė, kad jį šokiravo ir premjerės kartojama problema – realių duomenų trūkumas.
„Ji pamini viename iš epizodų, kad kartais tokie duomenys vėluoja metus ar dvejus. Ar tai reiškia, kad mes valstybę valdome senų duomenų pagrindu? Tai yra nonsensas, tai yra skandalinga“, – konstatavo L. Kontrimas.
Pasiekti išsikeltų tikslų nepavyks
Ataskaitoje yra ir bandymas pateisinti nesėkmes.
„Juntama tai, kad pradedama nuo karo konteksto ir, tarsi, ieškoma šiokių tokių pasiteisinimų, kodėl galbūt ne viskas pavyko. Suprask, tai sudėtinga tarptautinė aplinka visada sunkina darbą.
Žinoma, kad negali nurašyti tų krizių, kurios šiai Vyriausybei teko, ir iš jos reikalauti tiek, kiek iš tokios, kuri veikia tokiomis sąlygomis, kai krizių buvo mažiau, gyvenimas ramesnis, nuobodūs laikai, kurių mes visi ilgimės“, – dėstė M. Baltrukevičius.
Vyriausybės ataskaitoje I. Šimonytė pripažįsta, kad nepavyks padaryti visko, ką žadėjo.
„Deja, pasaulinės tvarkos ir tarptautinio saugumo suvokimo geopolitinis lūžis veikia ir mūsų išorinę aplinką – dėl sunkiai prognozuojamos ir nestabilios kaimynystės jau mokame ir ateityje mokėsime papildomą kainą už apnuodytą verslo klimatą.
Panašu, kad dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 metais išvengti nepavyks“, – tvirtina I. Šimonytė.
Pasak jos, dėl to kai kurių pradinių tikslų Vyriausybei įgyvendinti nepasiseks.
„Pasipriešinti išorės šokams galime tik toliau stiprindami saugumą, taip pat finansinius ir ekonominius valstybės pagrindus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
„Sovietų Sąjunga turbūt buvo vienintelė valstybė, kur visada buvo deklaruojama, kad viskas pavyko tobulai ir gerokai anksčiau. Šitas realizmas man visai imponuojantis. Pati premjerė, kiek aš prisimenu kadencijos pradžią, kalbėjo, kad tikslų daug, bet nebus taip, visose srityse pavyks pasiekti viską taip, kaip tikimasi.
Man dar vienas dalykas, kuris įstrigo, kad tada premjerė vieną iš pagrindinių uždavinių laikė pasitikėjimo susigrąžinimą. Kaip matome iš dabartinių Vyriausybės pasitikėjimo reitingų, kažkokio proveržio neįvyko, nėra labai kuo džiaugtis“, – samprotavo M. Baltrukevičius.
Tuščias ritualas
M. Baltrukevičius tvirtina, kad ataskaitų pristatymas Seimui tapo „gana tuščiu ritualu“.
„Tas pats būna su partijų rinkiminėmis programomis. Vienos partijos visiškai nepersistengia, kitos padaro tas programas labai išsamias. Jeigu stokojama būdų kaip patraukliai pristatyti pagrindinius punktus, tai tampa sunku susigaudyti, kas partijoms yra svarbiausia“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pagyrė, kaip Finansų ministerija pristato valstybės biudžeto projektą su pateiktimis, grafikais, daug vizualių elementų.
„Aš nežinau, Vyriausybės ataskaitos pristatymas niekada netaps šou, bet galėtų būti labiau stengiamasi, kad šalia tos didžiulės apimties dokumento, būtų gana aiškūs pagrindiniai akcentai, ką Vyriausybė nori pasakyti, kas jos nuomone buvo svarbiausia, kas nepavyko“, – dėstė M. Baltrukevičius.
Verta pažymėti, kad šiemet Vyriausybės ataskaitos pristatymui buvo pasitelkta daugiau interaktyvumo.
„Kadangi dabar madinga pristatyti klausimus su skaidrėmis, tai šį kartą nusprendžiau taip pasielgti ir aš“, – šypsodamasi iš Seimo tribūnos ketvirtadienį kalbėjo Ingrida Šimonytė.
Tuo metu L. Kontrimui stinga ne geresnio vizualinio ataskaitos pateikimo.
„Kol ataskaitas teikiantys žmonės iš principo į jas žiūrės atmestinai ir formaliai, kaip būtiną dalyką, kol bijos įvardinti tikrą tiesą, kol bijos pristatyti tikrą situaciją, <...> tol ir turėsime tokias parodomąsias viešų pareigūnų ataskaitas“, – teigė L. Kontrimas.
Su pilna Vyriausybės ataskaita galite susipažinti paspaudę čia.
