Socialdemokratai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Jie teigia, kad visuotinis karantinas užsitęsė jau per ilgai, priekaištavo, kad neatsižvelgiama į konkrečių miestų ir savivaldybių socialinius, demografinius, ekonominius ir epidemiologinius rodiklius.
Socialdemokratų frakcijos narė Orinta Leiputė prisiminė statistinius duomenis dėl koronaviruso: „Statistika, kurią mes patys visi girdime, – kad mirtys skaičiuojamos neteisingai, užsikrėtimai fiksuojami neteisingai, neleidžia turbūt Vyriausybei normaliai prognozuoti, kokias adekvačias priemones reikėtų taikyti. {...} Mes manome, kad visos šalies uždarymas pagal vieną modelį ir neleidžiant žmonėms judėti, neleidžiant veikti, nėra teisingas“.
Socialdemokratai teigė, jog visuotinio suvaržymo, dar kitaip vadinamo visuotiniu karantinu priemonė pati viena, jei ji taikoma ilgiau nei 3-4 savaitės, kovos su viruso plėtra efektyvumo nepadidina.
Atkreipė dėmesį į tai, kad koronavirusai turi sezoninį aktyvumą ir jų aktyvumo pikui padidėjus gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais, jis ima slūgti ne vien dėl visuotinio karantino suvaržymų, bet ir dėl šio viruso prasidedančio sezoninio atoslūgio.
Pasak jų, neproporcingi ekonominio ir socialinio bei pedagoginio proceso suvaržymai neša galimai didesnius nuostolius dėl jų neproporcingo taikymo nei dėl norimo tikslo sutramdyti pandemijos grėsmes.
„Daugiau pasitikėjimo žmonėmis – tiek savivaldybėse dirbančiais žmonėmis, tiek medikais, trūko pavasarį, jo nepakankamai yra ir dabar. Matyt vienas iš to rezultatų – prasti rodikliai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas.
Socialdemokratai kritikavo, kad nepasitikima savivaldybių gebėjimais pačioms aktyviai spręsti viruso suvaldymo savo teritorijoje klausimus ar, pavyzdžiui, joms kooperuojantis apskričių lygiu nustatyti koordinuotus veiksmus su kaimyninėmis savivaldybėmis.
„Nei pirmo, nei šio karantino metu centrinė valdžia net nebando pagalvoti apie tai, kad galima būtų susėsti su savivalda ir pagalvoti, jog kiekvienoje savivaldoje verslai yra vienokie ar kitokie.
Galima rasti sprendimų – tarkime, kad savivalda prisiimtų atsakomybę tam, jog pati suvaldytų šį klausimą: pati galėtų nuspręsti, ką, kokiu mastu ir kokių laipsniu galima atidaryti. Kad savivalda valdytų savo vietoje esančius klausimus, o ne tik vykdytų nurodymus“, – aiškino Seimo narys Eugenijus Sabutis.
Prasidėjęs vakcinacijos procesas nėra lydimas išsamaus paaiškinimo, jog vien pati vakcinacija negali mūsų apsaugoti nuo galimų užkrato bangų, jei tai nebus derinama su esminėmis biosaugos priemonėmis, kurių bus būtina laikytis tol, kol užkrato židinių bus dar daug ir pasaulinės pandemijos stovis nebus atšauktas.
Socialdemokratai pateikė 11 punktų planą:
1. Suteikti teisę kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į PSO scenarijus bei rekomendacijas (taip pat ir į epidemiologinius savivaldybės rodiklius) savarankiškai spręsti apie konkrečių priemonių taikymą: tiek įsivedant apribojimus įvažiuoti į savivaldybės teritoriją, tiek nustatant socialinio gyvenimo savivaldybėje suvaržymų laipsnį, tiek diegiant griežtesnį ar lengvesnį biosaugos priemonių arsenalą, tiek mobilizuojant pajėgas viruso plėtros kontakto atsekimui bei atvejų izoliavimui ar karantinavimui;
2. Valstybės mastu skubiai parengti nacionalinę testavimo strategiją naudojant greituosius antigenų testus (Rapid Antigen Test) atsižvelgiant į tai, kad EK įsipareigojo iki š. m. balandžio mėn. įsigyti 21 mln. testų papildomai. Taigi Lietuva jau dabar gali teikti paraišką tokių testų papildomam įsigijimui. Tęsti testavimą AT-PGR testais, užtikrinant pakankamą jų kiekį visoms savivaldybėms.
3. Pagreitinti ir plačiau taikyti antikūnų testavimo programą, kas leistų tiksliau nustatyti jau persirgusių ir imunitetą įgijusių asmenų skaičių. Tai palengvintų vakcinų poreikio planavimą bei leistų imunitetą turintiems žmonėms tęsti savo darbinę veiklą. Būtina suvienodinti tiek jau turinčių imunitetą, tiek ir vakcinuojamų žmonių identifikavimo sistemą, kad tai palengvintų tokių imunitetą įgijusių žmonių socialinį ir ekonominį gyvenimą.
4. Paskelbti aiškią komunikacinę strategiją bei informacinės kampanijos planus tiek apie vakcinavimo eigą, tiek apie būtinybę ir toliau laikytis biosaugos reikalavimų atsižvelgiant į šalies epidemiologinių rodiklių dinamiką. Komunikacinė ir informacinė strategija turi padėti mūsų žmonėms geriau suprasti, kad reikia užkardyti virusą, bet ne uždaryti ekonominį, socialinį ir kultūrinį šalies gyvenimą. Sutarti su masinės informacijos priemonių valdytojais ir savininkais apie tokios nacionalinės komunikacijos ir informacinės kampanijos pristatymą visuomenei.
5. Išanalizavus visus iki šiol Lietuvoje buvusius protrūkius, pateikti informaciją apie tas privataus ir viešojo sektoriaus sritis, kuriose protrūkiai buvo dažnesni ir, remiantis tuo, pateikti galimas naujų rizikų protrūkiams prognozes bei jų valdymo ypatumus. Remiantis jau turima patirtimi, pateikti galimų rizikų valdymo modelius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti rekomendacijas visoms verslo rūšims, atsižvelgiant į jų specifiką, bei viešajam sektoriui, atsižvelgiant į jo atliekamas specifines funkcijas. Į galimų rizikų valdymą įtraukti ir gyventojus skatinant juos aktyviai prisidėti prie bendro tikslo – sumažinti protrūkius konkrečioje teritorijoje iki minimumo.
6. Pasinaudojus EK gairėmis dėl viruso genomo sekoskaitos, skubiai įsijungti į Europos Užkrečiamų ligų Centro (ECDC) vykdomą viruso genomo sekoskaitos programą, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis kuo greičiau pasiektų 5% genomo sekoskaitai taikomą populiacinį nuo testuotų žmonių rodiklį.
7. Spartinti vakcinacijos programą, pasinaudoti ECDC vakcinų elektronine rezervacijos sistema, stengiantis aktyviau užsisakyti esamų ir naujai autorizuojamų vakcinų dozes, reikalingas mūsų žmonėms. Jau dabar planuoti ir koreguoti nacionalinį vakcinavimo kalendorių, atsižvelgiant į vakcinų charakteristikas bei galimą sezoninį vakcinavimo pobūdį. Iki kovo mėn. pabaigos vakcinuoti 80% medicinos ir socialinio bei pedagoginio personalo, o taip pat ir 80% žmonių virš 75 metų.
8. Sutarus su visais verslo ir pramonės subjektais sukurti IT platformą, kuri padėtų įvesti anonimizuotą QR (quick response) sistemą, galinčia palengvinti kontaktų atsekimą ten, kur užsikrėtimo rizika yra aukšta. Galimo užkrėsto asmens kontaktų atsekimui turi būti sukurta vieninga nustatytų atvejų apskaitos sistema.
9. Sudaryti su asocijuotoms verslo, pramonės ir profesinių sąjungų struktūromis sutartį dėl atsakomybės už pandemijos valdymą pasidalijimą, numatyti kiekvienam darbo rinkos subjektui pagal jo specifiką privalomą biosaugos priemonių laikymąsi, nustatyti ir atsakomybę už tokių įsipareigojimų nevykdymą. Tokių konkrečių biosaugos priemonių laikymosi kontrolę pavesti vykdyti kiekvienai savivaldybei.
10. Kuo skubiau priimti sprendimą vėl grąžinti vaikus į mokyklas bei darželius skiriant papildomus finansinius išteklius biosaugos priemonių įsigijimui, sanitarinių ir higieninių sąlygų užtikrinimui bei socialinės saugos normų taikymui tose įstaigose.
11. Pavasario sesijos metu pateikti Seimui informaciją apie taikytų visuotinio karantino priemonių efektyvumą, jo pasekmes žmonių sveikatai (tiek psichinei, tiek ir fizinei), namų ūkių pajamoms, darbo vietų išsaugojimui, smurto artimoje aplinkoje dinamikai ir kitiems rodikliams. Pristatyti Seimui ir numatomus finansinės paramos šeimoms skyrimo artimiausius planus.
