Siekiant paskiepyti nuo koronaviruso kuo daugiau žmonių nors viena doze, svarstoma revakcinaciją „Pfizer“ vakcinos antrąja doze atidėti, darant ilgesnę pertrauką tarp skiepų.
„Tie, kas turi paskirtus laikus, tikrai tų laikų nekeisime. Kalbame apie tuos kiekius, kurie ateis nuo pirmadienio, veikiausiai, ir tie žmonės, kurie bus pradėti skiepyti nuo pirmadienio, jei su ekspertais taip sutarsime ir toks sprendimas bus ir jų palaikytas, tai bus skiriama tiems žmonėms vėlesnė perskiepijimo data.
Tikrai niekas čia jokios sumaišties tiems žmonėms, kurie turi jau paskirtą datą, nesiruošia sukelti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį teigė premjerė I. Šimonytė.
Pasak jos, pagrindinis tokio sprendimo argumentas – artimiausiu laiku Lietuva gaus 70–100 tūkst. „Pfizer“ vakcinų į savaitę, tad kuo toliau, tuo daugiau tos vakcinos reikės naudoti anksčiau paskiepytų žmonių vakcinacijai, kuri pagal kompanijos įregistruotus dokumentus turi įvykti ne anksčiau negu po 21 dienos.
„Tikrai ne viena valstybė svarsto nukelti truputėlį tuos terminus, tiek, kiek ekspertai pripažįsta, kad būtų saugu. Žinau, tokį sprendimą jau yra priėmusi Prancūzija.
Tai leidžia išplėsti pirma vakcina paskiepijamų žmonių ratą greičiau negu, kad tiems žmonėms laukti, kol greičiau gavę skiepą bus greičiau paskiepyti“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, kadangi dauguma vakcinų jau po pirmos dozės duoda ženklią apsaugą nuo sunkių ligos formų ir nuo mirties, tai leistų pasiekti didesnį saugumą visuomenėje.
„Manau, kad vertinant visas šitas aplinkybes, toks sprendimas galėtų būti pagrįstas“, – įsitikinusi ministrų kabineto galva.
Lietuva neplanuoja keisti tvarkos dėl skiepijimo „AstraZeneca“
Pasak jos, Lietuva neplanuoja keisti tvarkos dėl skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina.
„Jokių papildomų sprendimų šioje srityje tikrai nebus. Buvo Europos vaistų agentūros sprendimas papildyti informaciją, kuri teikiama skiepijamiems žmonėms, tai yra daroma, Nieko daugiau, jokių papildomų sprendimų tikrai nebus“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad, jos žiniomis, nėra ruošiamasi parengti rekomendacijų neskiepyti vakcina jaunesnių žmonių.
„Mano žiniomis, nėra tokių planų ir nežinau, kodėl turėtų būti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Prieš savaitę Europos vaistų agentūra pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, ir pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
Lietuva savo ruožtu tuomet pranešę tęsiant skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina be apribojimų, besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti.
Kritiškai įvertino Vilniaus sprendimus
„Noriu atkreipti dėmesį į 55+ kategoriją žmonių, jų yra labai daug ir ligoninėse, Tai yra žmonės, kurie daugeliu atveju yra socialiai aktyvūs, jie dažnai yra priversti sėsti į viešąjį transportą, atvažiuoti į darbą, susitikti su kitais žmonėmis, bet jei jie neturi lėtinių ligų, yra palikti ir yra labai toli. Tuo tarpu 65+ jau visi turėjo galimybę pasiskiepyti bet kokia vakcina, natūralu, kad ši kategorija turi didesnę galimybę būti namuose, niekur nekeliauti, sulaukti pagalbos, maisto. Čia aš matau tam tikrą disbalansą“, – sako R. Šimašius.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo pasirengusi pirmadienį kviesti skiepytis 55 m. ir vyresnius asmenis, tačiau vėliau prioriteto eilę pakeitė.
„Vertinu, kad neturėtų savivaldybė kurti savo prioritetinių eilių. Jeigu kai kuriose savivaldybėse leidžiamasi dėl to, kad tiesiog žmonės nesirenka kažkurios vakcinos, ko, deja, būna, ir judama prioriteto eile sparčiau, tokia yra realybė ir jos negalima ignoruoti.
Tačiau, nemanau, kad yra gerai, kada savivaldybės sukuria savo prioritetų eilę, nes čia jau būtų toks atvejis“, – Vilniaus savivaldybės sprendimus vertino I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad Vilnius yra didelis miestas, jame tikrai nemažai lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, kritinių profesijų darbuotojų.
„Reikėtų tos bendros prioritetų eilės ir laikytis“, – sakė I. Šimonytė.
Kalbėdama apie Šalčininkų rajoną, kuriame vakcinavimo procesas vyksta itin vangiai, premjerė pažymėjo, kad yra intensyviai dirbama su vietos valdžia, aiškinasi, kuo Vyriausybė galėtų padėti, kad skiepijimo apimtys padidėtų.
„Yra keletas sprendimų jau padaryta dėl pavėžėjimo, yra galimybė karo medikus ar vadovybės apsaugos tarnybos medikus siųsti su vakcinomis tiesiai pas žmones, kurie patys nenori atvykti. Reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką. Apklausos parodė, kad pagrindiniai autoritetai žmonėms priimant sprendimą, ar skiepytis, yra šeimos gydytojas ir artimieji“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, būtent šeimos gydytojų ir artimųjų paskatinimas gali pagerinti situaciją tose vietose, kuriuose žmonės ne itin noriai traukia į vakcinavimo centrus.
