Ji tikina, kad dabar koronaviruso poveikis per parą žmonių sveikatai yra rimtesnis nei buvo pavasarį.
„Per parą naujai į stancionarą paguldytas 101 žmogus, beveik 60-čiai naujai pradėta taikyti deguonies terapija, o septyniems - dirbtinė plaučių ventiliacija. Viso ligoninėse dabar su COVID kovoja virš tūkstančio žmonių, iš jų 113 - reanimacijoje. Vakar tiesiogiai nuo COVID mirė 19 žmonių.
Šie skaičiai iškalbingesni už visus atvejus, teigiamus testus, scenarijus ir juos žyminčias raides: per parą COVID poveikis žmonių sveikatai ir gyvybei yra didesnis nei pavasario epizode iš viso. Taip, situacija ir čia geresnė nei juodžiausiomis praėjusių metų pabaigos-šių metų pradžios dienomis, kai kasryt nebuvo aišku, ar bus iš ko dar plėsti lovų skaičių ir bus savanorių, kurie ligoninėse pakeis nuo ligos iškritusį personalą.
Bet tai, kad yra geriau, neatpalaiduoja mūsų nuo atsakomybės prieš kitus. Taip, negalime amžinai gyventi uždaryti po vieną namų ūkį be savo įprastų darbų, verslų, veiklų ir mokslų. Visgi, gerėjanti situacija nėra pagrindas ignoruoti realybę, ypač dabar, kai praktiškai kiekvienas nors per rankos paspaudimą pažįsta kažką, kas neteko savo artimojo ar draugo ar bent tokį, kuris kankinosi dusdamas ligoninės lovoje. Ar bent mediką, nuspaustu apsaugos priemonių veidu“, – rašo premjerė.
Anot jos, jei šalyje karantino priemonės būtų atlaisvintos, tai vienintelis būdas, kuriuo vadovaudamiesi negrįžtumėm į kritinę situaciją – atsakingas požiūris:
„Vienintelis kelias atsivėrus neišprovokuoti būtinybės greitai jungti atbulinį yra absoliučiai rimtas ir atsakingas požiūris į situaciją. O tai reiškia, saugumo taisyklių laikymąsi net jeigu tai yra rekomendacija. Net jeigu niekas neskaičiuos, kiek kartų per dieną vėdinate patalpas, vėdinti. Net jeigu niekas neslkaičiuos, kiek kartų dezinfekavotės rankas - dezinfekuoti. Dėvėti kaukes.
Visa tai YRA apsunkinimai. Pats COVID yra nemenkas apsunkinimas. Bet gyvenime pilna apsunkinimų, kuriuos priimame, nes jie reikalingi, kad žmonės galėtų sugyventi. Taisyklės yra apsunkinimas, kažkam gal ir moralė ar asmens higiena tokios yra. Bet kažkaip stengiamės laikytis.
Toks "apsunkinimas" kaip testas prieš pradedant dirbti kainuoja kelias minutes laiko ir truputį nemalonumo. Lyginant su tuo, kiek kainuoja para reanimacijoje - labai mažai. Valstybė kviečia tai daryti pradedančius darbą ne tam, kad kažka apsunkintų, o kad palengvintų tikėjimą, kad atsivėrimas gali vykti kuo saugiau.“
Premjerė taip pat pasitelkdama pavyzdžius ragina visuomenę elgtis atsakingai, profilaktiškai testuotis.
„Girdžiu argumentus, kad niekas darbe neužsikrečia ir taip toliau. Bet žmonės bendrauja daugiau, nei tik darbe - vaikai eina į darželius, yra kažkokių kitų svarbių kontaktų. Žinoma, niekas netestuos kiekvieno kasdien, tačiau pasidaryti testą bent jau pradedant dirbti kainuoja tik kažkiek jūsų laiko. Bet tą laiką atpirks rami galva žinant, kad tikrai galite darbą pradėti ir jeigu dirbdami saugositės ir saugosis Jūsų klientai, nemalonių užsikrėtimų puikiausiai gali pavykti išvengti, ypač jeigu reguliariai testuositės. Na, o jeigu jau pajusite simptomus, svarbu tuoj pat izoliuotis ir imtis visų kitų būtinų žingsnių.
Tad dar kartą raginu. Ir apgailestauju, kad net tada, kai valstybės institucijos pasiūlo aiškų kelią ir paramą, kažkam tai atrodo, kaip apsunkinimas. Testas nėra prievolė, kad galbūt būtų apsunkinimas. Bet galimybė kartu yra ir pasitikėjimas, kad bus einama maksimalaus saugumo keliu. Šis apgailestavimas, žinoma, ištveriamas, tik labai norėčiau, kad netektų apgailestauti dėl pačių sprendimų kaip pernelyg ankstyvų“, – įraše dėsto I. Šimonytė.
