„Manęs nestebina, kad diskusijos paaštrėjo, bet turbūt tuo ir pasižymime, kad esame demokratinė visuomenė, kad diskusijos gali vykti ir jos turi būti vykdomos. Kai kurie paminklai ar kažkokie kiti stabai dings iš mūsų vaizdo ir vargu ar aš jų labai pasigesiu“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šį klausimą būtina spręsti civilizuotai, paaiškinant savo sprendimus, kad šalis nebūtų apkaltinta „kažkokiu barbarizmu ar panašiais dalykais“.
Anot I. Šimonytės, paminklai yra skirtingi, o kai kuriais atvejais „nelabai suprantama, kodėl jie yra laikomi kažkokiu paveldu ir kokio pobūdžio tai paveldas“.
„Galbūt tuos klausimus tikrai laikas spręsti ir galima spręsti, suteikti kompetenciją tokius klausimus spręsti“, – sakė premjerė.
Anot jos, savivaldybės šį klausimą gali spręsti savarankiškai, įvertindamos situaciją konkrečiai savo teritorijoje ir priimti sprendimus.
Kultūros ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 158 objektai, kurie yra šalia sovietinių karių kapų. Jie buvo įtraukti į paveldo sąrašus „apsisaugant nuo tam tikrų provokacijų“.
Apie 20 objektų jau išbraukta iš kultūros paveldo registrų.
Praėjusią savaitę kelios savivaldybės kreipėsi į paveldosaugininkus, prašydamos įvertinti galimybes naikinti sovietiniams kariams statytų memorialų teisinę apsaugą, kad paminklus būtų galima nukelti.
Laukdama valstybės sprendimų dėl Raudonosios armijos karių paminklų ir kitų jiems skirtų atminimo ženklų likimo, Raseinių savivaldybė ėmėsi iniciatyvos juos laikinai „paslėpti“ uždengiant.
